Vairuotojo dėmesys yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo faktorių

Vairuotojo dėmesys yra vienas iš pagrindinių eismo saugumo faktorių. Iš statistikos matyti, kad nedėmesingumas — dažniausia eismo nelaimių priežastis.

Dėmesiu vadinamas sąmonės sutelkimas ties kokiu nors objektu arba veiksmu. Dėmesys būtina žmogaus psichinės veiklos sąlyga. Be jo neįmanomas tam tikras tikslinis suvokimas, nes tam, kad būtų suvoktas, įsimintas, suprastas koks nors reiškinys arba daiktas, reikia jį išskirti iš kitų ir sutelkti dėmesį ties juo. Dėmesio esmę sudaro ne tai, kad reikia matyti viską, o tai, kad reikia „matyti visa tai, kas reikalinga“.

Yra daug įvairių dėmesio savybių.

Dėmesys yra nevalingas ir valingas. Nevalingas (arba pasyvusis) dėmesys pasireiškia be sąmoningų žmogaus ketinimų ir pastangų. Nevalingą dėmesį patraukia stipresni dirgikliai (kai jie staiga keičiasi arba atsiranda nauji), jų ryškumas, kontrastiškumas, netikėtumas ir t. t. (pavyzdžiui, stiprus garsas, šviesos blyksnis, netikėtas triukšmas tyloje).

Valingas ( arba aktyvusis) dėmesys— tai dėmesys, sąmoningai nukreiptas į kokį nors objektą, turint iš anksto nustatytą tikslą. Valingas dėmesys reikalauja didesnio įtempimo negu nevalingas ir labiau vargina žmogų.

Vairuotojo darbe pagrindinį vaidmenį atlieka valingas dėmesys. Tuo tarpu nevalingas dėmesys gali padėti arba trukdyti dėmesiui pereiti į valingąjį. Pavyzdžiui, teisingai pastatytas kelio ženklas turi nesąmoningai atkreipti vairuotojo dėmesį, o tik paskui nevalingas dėmesys turi pereiti į valingą. Įvairūs kelyje pasitaikantys objektai, nesusiję su automobilio vairavimu, nevalingai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo jam svarbesnių objektų: kelio, kelio ženklų, automobilių, pėsčiųjų, prietaisų parodymų.

Dėmesio apimti charakterizuoja objektų kiekis, kuris gali būti vienu metu ir pakankamai aiškiai suvoktas. Žmogus vienu metu gali suvokti 4-6 objektus. Vairuojant automobilį, patyrusio vairuotojo dėmesio apimtis yra didesnė negu vairuotojo, neturinčio didelio automobilio vairavimo patyrimo.

Dėmesio intensyvumas – tai jo įtempimo laipsnis suvokiant objektą: kuo didesnis dėmesio intensyvumas, tuo pilnesnis ir ryškesnis suvokimas.

Vairuotojo dėmesio intensyvumas ne visada vienodas. Pavyzdžiui, dėmesio intensyvumas sankryžoje visada bus didesnis negu važiuojant tiesiu keliu.

Dėmesio pastovumas – tai reikiamo intensyvumo dėmesio išlaikymas ilgą laiką. Dėmesio pastovumas priklauso nuo žmogaus treniruotumo. Dėmesio pastovumas vairuotojui reikalingas važiuojant intensyvaus eismo gatvėmis, keliu ir t.

Dėmesio paskirstymas – tai žmogaus sugebėjimas paskirstyti dėmesį keletui objektų, tuo pačiu metu atlikti du arba daugiau skirtingų veiksmų ir pasiekti, gerų rezultatų. Paskirstyti dėmesį dviem skirtingiems veiksmams lengva tik tada, kai vienas iš jų yra gerai išmoktas ir todėl atliekamas automatiškai. Šiuo atveju pagrindinis veiksmas yra sąmonės centre, o antrąjį (automatizuotą) sąmonė tik kontroliuoja. Vairuotojas, sutelkęs dėmesį į kelio sąlygas, neseka savo rankų judesių perjungdamas pavarų svirti, nes šie veiksmai automatizuoti praeityje įgytų įgūdžių dėka. Jeigu įgūdžių nepakanka, vairuotojo dėmesys perkraunamas.

Dėmesio perkėlimas tai sugebėjimas greitai keisti objektus, į ,kuriuos nukreiptas dėmesys, arba pereiti nuo vienos veiklos rūšies prie kitos. Pavyzdžiui sankryžoje vairuotojo dėmesio perkėlimo objektai yra šviesoforas, transporto priemonės, pėstieji, eismo reguliuotojas ir t. t.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje ir kituose rajonuose.

Dėmesio perkėlimas bei paskirstymas, teisinga veiksmų seka ir stebėjimo aktyvumas yra įžvalgumo, t. y. sugebėjimo laiku numatytu galimas „kelio sąlygų komplikacijas, pagrindas.

Patiko? Pasidalink

PAGRINDINIAI VAIRUOTOJO DARBO PATIKIMUMO FAKTORIAI

Akivaizdu, kad kelyje su techniniais gedimais susiduria ne vienerius metus naudojamos mašinos. Tai visiškai akivaizdu, nes einant metams iš metų susidėvi ne viena detalė ir galiausiai automobilio supirkimas Vilniuje transporto priemonė praranda nemažai anksčiau buvusių mechaninių galimybių. Taip pat vienas iš galimų variantų, kodėl automobilis neprižiūrimas yra vairuotojas, liaudiškai tariant kokia tarpinė yra tarp vairo ir sėdynės.

VAIRUOTOJO DARBO PATIKIMUMAS

Sistemos automobilis—vairuotojas—kelias patikimumą sąlygoja visų jos grandžių patikimumas. Bet terminas vairuotojo „patikimumas“ dažnai keičiamas sąvoka „apmokymas“. Dažnai vairuotojas, įsisavines būtinas žinias ir įgūdžius, daro klaidų, kurios nesusijusios su jo pasirengimu, o priklauso tik nuo psichofiziologinių ypatybių, nuo jo būklės. Ir atvirkščiai, kartais už klaidas vairuotojas kaltinamas nedėmesingumu, aplaidumu ir nedrausmingumu, nors tikrosios priežastys yra žinių stoka. Daugelis vairuotojų blogai prognozuoja kelio sąlygų pasikeitimus, neturi įgūdžių veiksmams avarinėse situacijose arba vairuojant dideliu greičiu važiuojantį automobilį. Tokiais atvejais vairuotojo klaidingų veiksmų priežastys lieka nepastebėtos. Ne visada aiškios vairuotojo klaidingų veiksmų priežastys, susijusios su jo darbingumo sumažėjimu.

Patikimumą charakterizuoja, sistemos sugebėjimas nustatytą laiką dirbti reikiamu tikslumu. Vairuotojo patikimumas tai jo sugebėjimas be klaidų valdyti automobilį. Vairuotojo klaidą valdant automobilį reikia vertinti kaip pagrindinės grandies, o tuo pačiu ir visos sistemos automobilis—vairuotojas— kelias sutrikimą nepriklausomai nuo kelio situacijos baigties (sėkmingos arba nesėkmingos). Taigi vairuotojo klaida gali būti eismo nelaimės priežastis arba jos prielaida. Didinant sistemos automobilis-vairuotojas—kelias patikimumą ir garantuojant eismo saugumą, būtina nuodugniai tirti jos grandį „vairuotojas“.

PAGRINDINIAI VAIRUOTOJO DARBO PATIKIMUMO FAKTORIAI

Vairuotojo patikimumą lemia šie pagrindiniai faktoriai: vairuotojo tinkamumas automobiliui vairuoti, jo pasirengimas ir darbingumas.

Vairuotojo tinkamumas darbui nustatomas medicininės apžiūros metu.

Tačiau tikrindami sveikatos būklę ir žmogaus regėjimo bei klausos organų funkcijas, mes dar nesužinome tikrąją duomenų, leidžiančių spręsti apie būsimojo vairuotojo sugebėjimus. Pavyzdžiui, medicininio patikrinimo metu mes nesužinome duomenų apie tikrinamųjų asmenų suvokimo ypatumus, apie jų sugebėjimą adaptuotis tamsoje ir šviesoje, apie dėmesio savybes, operatyvinį mąstymą, apie psichomotorinės reakcijos laiką, apie emocinį pastovumą. Visa tai riboja galimybes įvertinti būsimųjų vairuotojų profesines slavybes ir nesuteikia galimybės teisingai spręsti apie jų tinkamumą pasirinktai profesijai. Be to, vairuotojo veiklą lydi emocine įtampa ir didelė atsakomybė atliekant savo veiksmus. Vairuotojas visada turi būti pasiruošęs reaguoti į greitai besikeičiančias aplinkybes, dažnai valdyti automobilį maksimaliu tempu esant trukdymams (triukšmui, vibracijai ir t. t.), kurie neigiamai veikia darbo produktyvumą. Lėtos reakcijos vairuotojas gali pavėluoti atlikti būtinus veiksmus netikėtai iškilus pavojui ir dėl to patekti į eismo nelaimę.

Todėl klausimas apie vairuotojo profesinį tinkamumą turi būti sprendžiamas profesines atrankos metu.

Šaltinis – AUTOMOBILIO PARDAVĖJO MEISTRIŠKUMO PSICHOLOGINIS PAGRINDAS

Patiko? Pasidalink

Mechaniniai virpesiai – triukšmas ir vibracija

Triukšmas ir vibracija yra tos pačios fizinės prigimties. Tai mechaniniai virpesiai, kurie atsiranda, veikiant išorinei jėgai. Tiek triukšmas, tiek vibracija gali nepalankiai veikti žmogaus darbingumą. Priklausomai nuo automobilio modelio, techninės būklės ir kelio pobūdžio, vairuotojo darbas iš dalies yra susijęs su triukšmu ir vibracija.

Triukšmu vadinamas netvarkingas garsų derinys, susidedantis iš daugelio įvairaus dažnio ir stiprumo tonu. Triukšmo šaltiniu gali būti bet koks virpantis kūnas. Automobiliui važiuojant, pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra variklis, transmisija, padangos ir kėbulas. Triukšmas į automobilio vidų patenka per orą, per langus, sienas ir grindis, taip pat plinta metalinėmis konstrukcijomis

Klausos organai virpėjimo judesius priima kaip garsą. Kiekvienas garsas turi virpesių dažni ir stiprumą (garsumą). Garsinių virpesių dažnis nusako garso aukštumą ir matuojamas hercais (Hz). Hercas — tai vienas virpesys per sekundę. Klausos organas priima dažnius nuo 17 iki 20 000 Hz. Mechaniniai virpesiai, kurių dažnis mažesnis negu 17 Hz, vadinami infragarsais, o kai dažnis didesnis negu 20 000.-Hz — ultragarsais.

Garso slėgio dydis priklauso nuo virpesių amplitudės ir yra matuojamas sąlyginiais vienetais decibelais (dB).

Triukšmas lengvojo automobilio viduje yra toks, koks leidžiamas gamybinėse įstaigose. Sunkvežimių kabinose, ypač didelio įkrovumo sunkvežimiuose, triukšmo intensyvumas viršija leistinas normas ir gali būti gana didelis. Leistina triukšmo riba automobilio kabinoje, kai dažnis,1000 Hz, yra 74-75 dB.

Triukšmas neigiamai veikia klausos organus. Dėl jo padidėja slaptasis motorinės reakcijos periodas. Triukšmas susipina vizualini suvokimą, regėjimą prieblandoje, sutrikdo judesių koordinaciją ir vestibuliarinio aparato funkciją, taip pat sukelia greitą nuovargi. Kuo aukštesnis garsas, tuo labiau jis vargina, Garsai, kurių dažnis yra nuo 2000 iki 4000 Hz, vargina tuomet, kai garso slėgimas 80 db, o kai garso slėgimas 90 dB, nuovargis apima ir tada, kai neveikia aukštas dažnumas.

Norint sumažinti triukšmą, iš automobilio kabinos pašalinami triukšmo šaltiniai, rūpestingai montuojamos kabinos susiliečiančios detalės, izoliuojamas variklis, panaudojama durų garso izoliacija.

Patogios sąlygos keleiviams sudaromos maksimaliai sumažinant triukšmo intensyvumą automobilyje: įmontuojamas garsą sugeriantis apvalkalas po variklio dangčiu bei garsą sugerianti medžiaga ant kėbulo stogo; garsą sugeriančia danga padengiamos metalinės detalės (bagažinės dangtis ir kt.); tarp durų panelių įtvirtinami tarpikliai, įvairios detalės prie kėbulo dugno tvirtinamos tampriais elementais; panaudojamas kėbulo vidaus apmušalas; sandariai įtvirtinami stiklai, uždedami guminiai tarpikliai ant durų rėmų; ant automobilio sparnų vidinio paviršiaus uždedami standūs tarpikliai.

Tačiau vairuotojo negalima visiškai izoliuoti nuo garsų, kurie susidaro už kabinos, nes jis turi suvokti lenkiančiųjų automobilių signalus, savo automobilio variklio darbą ir kitus išorinius garsus, kurių reikia orientacijai ir kiek galint pilnesniam eismo aplinkybių įvertinimui.

Draugai rašo apie „Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas„, taip pat jie teikia ir „automobilių supirkimas Kaune kainos“ paslaugas.

Patiko? Pasidalink

Pirmoji pagalba atsitikus avarijai – kova su laiku

Dubens kaulai lūžta nuo stipraus suspaudimo arba smūgio pavyzdžiui, deformuojasi kėbulas, susidūrus su kliūtimi. Nukentėjusieji paprastai guli ant nugaros išskėstomis kojomis, kurios yra pusiau sulenktos per dubens šlaunikaulio ir kelio sąnarius, nes tokioje padėtyje atpalaiduojant raumenys ir sumažėja skausmas. Pervežant nukentėjęs asmuo guldomas horizontalioje padėtyje ant kieto pagrindo arba ant medinio skydo. Jam po keliais padedami voleliai

Susidūrus su kliūtimi, nuo smūgio į vairą vairuotojui gali lūžti šonkauliai ir krūtinkaulis. Nukentėjusiajam sutrinka kvėpavimas, jis jaučia aštrų skausmą, kuris stiprėja kvėpuojant ir kosint, padažnėja ir susilpnėja pulsas, pabąla veidas. Tokiu atveju dažnai sužeidžiamas plaučių audinys, ištinka šokas. Pirmoji pagalba — tvarstis ant krūtinės ląstos naudojant platų bintą arba rankšluostį. Sėdintį arba pusiau gulintį nukentėjusieji būtina nugabenti į ligoninę chirurginiam gydymui.

Pirmoji pagalba ištikus šokui. Trauminis šokas — tai sunki sužeistojo būklė, pasireiškianti nervų sistemos ir kitų organizmo gyvybinių procesų sutrikimu. Šoko priežastys: sunkios traumos, dideli apdegimai, nukraujavimas, aštrus skausmas.

Trauminio šoko požymiai: nukentėjęs asmuo, nors turi sąmonę, tačiau visiškai abejingas aplinkai, jo oda pabalusi, akys išsiplėtusiais vyzdžiais, primerktos, jį pila lipnus šaltas prakaitas, pulsas dažnas ir silpnas, dažnas kvėpavimas.

Įtariant šoką, nukentėjusiajam reikia nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą. Šiuo atveju nukentėjusiajam reikalinga ramybė (jeigu yra lūžis, uždedamas įtvaras), jis turi būti šildomas (duodama gerti daug šilto gėrimo), taip pat naudojamos nuskausminančios priemonės. Nukentėjusįjį reikia skubiai nuvežti į gydymo įstaigą.

Pirmoji pagalba nudegus. Kartais eismo nelaimių metu kyla gaisras, todėl gali būti nudegusių. Pavyzdžiui, anglų statistikos duomenimis, gaisro priežastimis autobusų maršrutuose daugiausia būna įvairūs elektros įrengimų gedimai ir variklio darbo sutrikimai. Apsideginama ir atsukant radiatoriaus kamštį. Šiuo atveju išsiveržęs garas gali nudeginti kamštį atsukančiam vairuotojui rankas ir veidą. Nuo nudegintos kūno vietos reikia nuimti drabužius (nukirpti prie kūno prilipusių jų gabalų kraštus). Ant nudegusios kūno dalies uždėti sterilų tvarstį. Kai nudegimas pirmo laipsnio, dar neaptvarstytą nudegusį odos paviršių pageidautina suvilgyti degtine arba spiritu. Taip pat elgiamasi antrojo laipsnio nudegimo atveju, tačiau pūslės nepraduriamos, nudegusios odos vietos apie pūsles suvilgomos. Nedera nudegusių vietų tepti vazelinu arba tepalais.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Pirmoji pagalba nušalus. Šaltu metu laiku, ypač šiauriniuose šalies rajonuose, yra pavojus nušalti. Pirmosios pagalbos uždavinys nušalus — nušalusioje kūno vietoje atstatyti kraujo apytaką. Tuo tikslu odą reikia trinti gelumbės gabalu, vilnoniu arba minkštu audeklu, suvilgytu spirite (degtinėje). Negalima nušalusią vietą trinti sniegu, nes jame esančios kietos dalelės gali sužaloti odą. Jeigu galima, tai nušalusią kūno vietą reikia panardinti į šiltą (18-20°C) vandenį ir, palaipsniui šildant, pasiekti 37-38°C temperatūrą. Tuo pat metu nu-šalusią vietą reikia masažuoti, kol oda įgaus normalią spalvą, ir uždėti sausą tvarstį.

Paskui nukentėjusįjį reikia sušildyti, jeigu ga1ima, duoti jam stiprios arbatos ir nusiųsti į gydymo įstaigą.

Po avarinis saugumas – draugai pataria kaip reikėtų elgtis reikiamu metu.

Patiko? Pasidalink

Logistikos produktas ir jo integraciniai ryšiai

  1. Vieta aptarnavimo lygis yra bendras elementras tiek logistikoje, tiek marketinge.
  2. Visi logistikos elementai nutolę nuo vartotojo nejaučia jo, tačiau daro jam poveikį.

Produktų ir prekių klasifikacija:

  1. Vartojimo prekės
    1. Patogumo
    2. Sudėtingos
    3. Ypatingos
  2. Gamybinės prekės

Produkto (ar paslaugos) gyvavimo ciklas:

  1. Atsiradimas
  2. Augimas
  3. Brendimas
  4. Smukimas

Pasiūlos ir paklausos kreivė

Trys prekiu kategorijos..

  • A (20%) nesa – 80 % pelno
  • B (30% asortimento) – 15% pelno
  • C kat. (ju daugiausia – 50%) – nesa 5% pelno.

Produkto charakteristikų įtaka logistinėms išlaidoms

Vertės ir svorio santykis.

Logistinis klientų aptarnavimas.

Logistikai yra labai svarbi produkto terpė, produkto aplinka, logistikai didelę įtaką turi tiek produkto materialinės tiek nematerialinės savybės. Produkto marketingas brangus , o logistika – ne ir atvirkščiai.

Klientų aptarnavimo apibrėžimai sukasi ties „užsakymo priėmimu“, užsakymo vykdymas, tačiau sėkmingam darbui visas aptarnavimas ir noras jį kokybiškai atlikti, reikia suprasti kad yra trys veiklos: prieš užsakymą, per ir po jo.. Prieš-sandoriniai elementai – sukurti pasitikėjimą ir paskatinti daryti užsakymą (ne reklama!), sandorio elementų bendroji paskirtis minimizuoti klientų nerimo lygį. Po-sandoriniai elementai – grįžtamasis ryšys, skatinimas daryti pakartotinį, naują užsakymą be prieš-sandorinių elementų grupės panaudojimo.

Pinigai yra pasirinkimo laisvė, laimė, didžiausias nerimo lygis KA procese pirkimo metu, kadangi atiduodame savo pinigus.

Prieš-sandoriniai elementai:

  1. Raštiškas firmos Taupo laiką, suteikia informatyvumo, skaito įmonės darbuotojai ir tampa atsakingi, reikalinga tam, kad nesukurti nereikalingų iliuzijų, o pateikti objektyvią tiesą.
  2. Org. struktūra gali būti kliūtis padaryti užsakymą. (Tam tikruose padaliniuose gali būti nesiūloma tam tikrų prekių, kurios yra kitur, dėl to kad nėra kaip pvz.: bendros užsakymų priėmimo sistemos
  3. Nekompetentingiems darbuotojams išvis neturėtų būti leidžiama bendrauti su klientais, tam kad nepadaryti blogo įspūdžio ar kad neduotų negatyvaus įspūdžio galima (pvz.: įrašyti pokalbius)
  4. Užsakymo priėmimo forma turi būti aiški, priimtina, informatyvi, tiksli, greita, patikima.
  5. Užsakymo priėmimo vykdymo laikas. Techninis vykdymo laikas [pats vežimas], atsargos laikas – skirtas tam, kad operatyviai reaguoti į klaidas, netikėtumus, kad spėti pataisyti nenumatytoms problemoms. Prieinamumas (availability) – t.y. laikas, kurio iš jūsų tikisi klientas. Konkurencija – kiti gali būti greitesni. Konkurencija yra veiksnys, įtakojantis laiką.
  6. Lankstumas. Mūsų prisitaikymas prie individualizuotų klientų poreikių, tačiau kuo labiau individualiau dirbame sistemos nebelieka. Neįmanoma bendroje sistemoje dirbti su kiekvienu atskirai.

Sandorio elementai:

  1. Įrangos ar produkcijos demonstravimas. Visa įranga turi būti rodoma, neslepiama, tai kaip nerimo mažinimo taktika „įsileidimas į sandėlį“.
  2. Prieinamumas. Vykdant logistinę operaciją, kartais tenka pakeisti elementus, tarkim negalime vežti geležinkeliu nes sulūžo bėgiai ir arba užsakymas nebus įvykdytas arba mes keičiame tr. Rūšį – vežame ilgiau, bet padarome. Galimybė prisitaikyti ir vykdyti vežimą.
  3. Patogumas – absoliutus diskomforto panaikinimas.
  4. Patikimumas – yra suprantamas kaip atsiskaitymų, vežimų grafikų laikymasis.
  5. Skubumas – užsakymo pagreitinimo galimybė apie kurią žino klientas. Tai būna dažniausiai sistemos suardymo priežastis, tai tampa lyg atskira sistema. Jis turi egzistuoti, bet nebūti labai dažnas – brangiai apmokestinamas, kad nepiktnaudžiautų.
  6. Pakeičiamumas – svarbiausia pasiekti maršruto tikslą kada reikia, kaip norit. Pakeisti transporto priemonę ar rūšį, bet įvykdyti.
  7. Sistemos tikslumas – atliekant logistikos ar kokias kitas paslaugas, labai svarbus tikslumas, visam verslui svarbu pataikyti į tašką, tikslumas, užtikrintumas.
  8. Kliento aprūpinimas informacija – geriausias ir paprasčiausias būdas mažinti kliento nerimą – siuntos sekimas, žinai, kur yra tavo turtas, seki jį. Tačiau gan brangus dalykas.
  9. Valdymo paslaugų teikimas – jūsų kliento personalo mokymai, parodyti kaip padaryti, kad tiktų jums.

Po-sandoriniai elementai (paskirtis – gauti grįžtamąjį ryšį):

  1. Produkcijos priežiūra – konsultuojat arba prižiūrit savo paslaugų pasekmes, tikrinat ar veikia ar padeda.
  2. Kliento stebėjimas – kaip sužinoti ar klientas iš tikrųjų patikimai naudosis paslaugomis, kas parodo, kad klientas patikimas – tai kad jis nesinaudoja konkurentais, neieško kitų.
  3. Pretenzijų valdymas, išsiaiškinimas, kas buvo blogai.
  4. Laikinas produkto pakeitimas – turimi du variantai: sudėtingas brangus didelis maksimalistinis ir jeigu jis neveikia yra antrasis atsarginis, kuris veikia lėtai, nedaug, bet stabiliai ir užtikrintai.

Labai gerai, kai įmonė mažiausiom investicijoms arba išvis be jų sugeba padidinti aptarnavimo lygį.

Aptarnavimo lygio poveikis pajamoms – aukso viduriukas.

Išlaidų ir pelno priklausomybė nuo aptarnavimo lygio – egzistuoja tam tikras aptarnavimo lygis, kai pelnas gaunamas didžiausias.

Klientų aptarnavimo standartai – kiekvienas elementas gali būti išreikštas konkrečia kokybine ar kiekybine išraiška. Koks bus užsakymo vykdymo laikas ir t.t. Tuos standartus galima tobulinti ir jie turėtų būti tobulinami.

Klientų reakcija į pokyčius. Vykdant KA veiklą nusistovi tokios tendencijos:

Pozityvi rutina – esant šiai būsenai, mes negalim nieko padaryti su klientu, o mes norėtume paprašyti daugiau pinigų. Privaloma tvarka paaiškiname naujoves ir naujus įdiegimus, jam reikia aiškumą, dėl ko įvyko pagerėjimas, kad jis suprastų to priežastis. Papasakoti ir galbūt kelti arba nekelti jiems kainas, arba taikyti lojalumo stabilią kainą, nuolaidas.

Atsegta piniginė – teigiame aukštą paslaugų teikimą, teikiame aukštesnį nei vidutinį.

Žmogiškojo veiksnio svarba logistikos sistemų veikloje

Poveikio laukai:

  • Kompetencija
  • Motyvacija
  • Pridėtinė vertė
  • Reguliavimas
  • Elgsena
  • Socialinis būvis

šaltinis: http://simperija.lt/fiksuoto-kiekio-atsargu-kontroles-modelis/

Patiko? Pasidalink

VARIKLIO IR VARANČIŲ RATŲ KOMPONUOTĖS

Variklis gali sukti arba užpakalinius, arba priekinius automobilio ratus. Ir pats variklis lengvajame, automobilyje gali būti priekyje arba užpakalyje, Sunkvežimiuose jis dažniausiai įrengiamas po vairuotojo kabina, o autobuse jį rasime vidurinėje dalyje po grindimis, ant kurių stovi keleiviai arba būna įrengtos sėdynės.

Nepriklausomai nuo to, kurioje automobilio dalyje patalpintas variklis ir kurie ratai yra varantieji (priekiniai ar užpakaliniai), variklio sukimo momentą varantiesiems ratams perduoda analogiški transmisijos mazgai ir mechanizmai įrengti tam tikra eile. Svarbiausi bet kurio automobilio transmisijos mazgai yra sankaba, pavarų dėžė, kardaninė pavarų, pagrindinė pavara, diferencialas ir ratų pusašiai.

Kiekvienas žino, kad tarybinis „Zaporožietis“ turi varikli užpakalyje, jo ir varantieji ratai yra užpakaliniai. Analogiška konstrukcija čekų „Škodos“, lenkų „Polski Fiat 126p”, ir daugiau kaip 15 milijonų važinėjančių visame pasaulyje „Volkswagenų“, vadinamų „vabalais“.

Užpakalinėje dalyje variklis talpinamas dažniausiai mažuose dabar superkamuose mašinose, kadangi tokia transmisijos konstrukcija yra pigesnė ir užima žymiai mažiau vietos. Visi transmisijos mazgai yra išdėstyti vienas šalia kito. Nebereikia net tradicinio kardaninio veleno, kadangi pavarų dėžė įrengta prie pat pagrindinės pavaros ir dažnai sudaro vientisą pavaros bloką.

Dabar dažnai variklis įrengiamas automobilio priekyje, o varantieji ratai irgi priekiniai. Automobiliai su priekiniais varančiaisiais ratais palyginus su klasikinės komponuotės automobiliais stabilesni slidžiame kelyje, mažiau slidinėja, paklusnesni posūkiuose, komfortiškesni, paprastesnė jų kėbulo bei užpakalinio tilto konstrukcija. Čia variklį ir visus priekinės pavaros agregatus galima sujungti į vieną lengvai nuimamą bloką.

Įrengus automobilyje kompaktišką pavaros bloką, nebereikalinga kardaninė pavara, gremėzdiškas ir sudėtingas užpakalinis varantysis tiltas. Supaprastėja kėbulo konstrukcija, padaugėja vietos salonui.

Tokios konstrukcijos automobiliai buvo gaminami VDR „Trabant ir Vartburg, Lenkijoje — „Sirena 105″, Jugoslavijoje — „Zastava 101″, Rumunijoje — „Dacia 1300″ ir kt. Prancūzų įvairių modelių „Citroenai“ ir ,Renaultai“, VFR „Volkswagen Golf“ gaminami su priekiniais varančiaisiais ratais.

Šiuo metu Amerikoje auto labiausiai paplitęs toks variklio ir transmisijos agregatų išdėstymas, kai variklis įrengtas lengvojo automobilio priekyje, o varantieji ratai yra užpakaliniai. Tokie automobiliai vadinami klasikinės komponuotės.

Iki šių dienų daugiausia gaminama šios komponuotės automobilių, kadangi pagal tokią schemą paprasčiausia išdėstyti vieną paskui kitą visus transmisijos mazgus. Klasikinę agregatų išdėstymo schemą dažniausiai turi ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkvežimiai, autobusai, specialios mašinos.

Kaip matome gaminami automobiliai pagal variklio patalpinimo vietą ir varančiuosius ratus gali, būti trijų komponuočių. Kiekviena jų turi ir savo privalumų ir neigiamų pusių. Todėl pasakyti kuri geriausia, sunku.

Pasisemta idėjų iš kolegų, kurie rašo apie padangas taip pat jie teikia automobiliu supirkimas Vilnius ir ne tik paslaugas.

Patiko? Pasidalink