PERVEŽIMO PASLAUGOS PRIEŠ MEDINIŲ PAVIRŠIŲ PARUOŠIMĄ

Aliejiniais dažais galima dažyti tik visiškai sausą tinką arba medį. Nudažius drėgną, nepakankamai išdžiūvusį paviršių, aliejiniai dažai uždaro visas medžiagos paviršiaus poras ir neleidžia išgaruoti drėgmei. Drėgmė tada kaupiasi po aliejinių dažų sluoksniu, dažytame paviršiuje atsiranda rudo skystimo pilnų pūslių, kurios vėliau trūksta, dažai lupasi, ir paviršius labai negražiai atrodo. Panašiai atsitinka ir nudažius drėgną medį, be to, šis ir pats pūva.

Drėgname tinke paprastai yra dar daug šarmų. Dėl to aliejiniais dažais dažytas drėgnas tinkas ne tik pūslėja, bet ir dažų sluoksnis ilgai nedžiūsta, būna minkštas, lipnus. Kad tinkas, ypač pataisytose vietose, greičiau džiūtų, galima jį pašildyti elektrine krosnele ar plytele. Šiam tikslui galima naudoti ir žarijas, tik reikia žiūrėti, kad neatsirastų smalkių.

Prieš gruntuojant sienas kalkių pienu patartina buitinę techniką išvežti.

Naujas arba pertrintas senas tinkas pirmiausia gruntuojamas kalkių pienu ir, kai gerai išdžiūsta, nuo jo nuvalomos smėlio kruopelės ir užtaisomi plyšiai; taip paruoštas tinkas gruntuojamas pokostu arba oksoliu. Geriausia gruntuoti grynu pokostu arba oksoliu, įmaišius truputį dažų — ochros, geležies raudės.

Viduje, sausose patalpose tinkuotus ir medinius paviršius galima gruntuoti karštu klijų skiediniu (8-10% stiprumo).

Prieš gruntuojant medžio dirbinius, gamintus iš pušies ar eglės, pirmiausia reikia pašalinti arba izoliuoti sakus, iškirsti ir po to medžio lopeliais užtaisyti šakas. To nepadarius, sakingose arba šakų vietose aliejiniai dažai blogai džiūtų, o jei ir išdžiūtų, tai dažytame paviršiuje vėliau atsirastų rudų dėmių. Tokias dėmes galima dažnai pastebėti šviesia spalva dažytuose paviršiuose.

Minkštus sakus, kurie slypi atviruose plyšeliuose medienoje, reikia iškrapštyti, o kurie išsiveržę į paviršių — nugramdyti. Po to sakingą medieną galima dar padeginti lituokline lempa arba karšta geležimi. Nuo kaitros išsiveržusius sakus — vėl tuojau nugramdyti. Kai mediena, palyginti, nelabai sakinga, pakanka ją tose vietose patepti šelako tirpalu, spiritiniu laku arba nitrolaku. Toki sakų izoliavimą galima atlikti ir po gruntavimo. Labai sakingą medieną, kuri nors būtų ir padeginta, reikia dar izoliuoti, nes, vien tik izoliavus arba išdeginus sakus, vėliau jie gali vėl prasiveržti pro dažų sluoksnį, ypač saulei pašildžius.

Medis gruntuojamas tomis pat medžiagomis, kaip ir tinkas. Tinko ir medžio paviršius, gruntuotas pokostu arba oksoliu, turi gerai išdžiūti (normaliai — 24 val.). Klijiniu glaistu, tiesa, galima glaistyti ir anksčiau, bet dažyti aliejiniais dažais visada geriau, kai aliejinis gruntas, jei sąlygos leidžia, yra ilgiau padžiūvęs.

Patiko? Pasidalink

Ištisinio pagrindo įrengimas stogo konstrukcijoje

Ištisinio pagrindo įrengimas. Bituminėms ir bituminėms lanksčiosioms čerpėms kloti paruošiamas ištisinis pagrindas. Geriausiai tam tinka drėgmei atsparios orientuotos struktūros drožlių plokštės OSB. Įrengiant pagrindą iš drėgmei atsparios plokštės OSB žiemos metu, tarp plokščių patartina palikti 3 mm tarpus. Lapų kraštai tvirtinami medvaržčiais arba sraigtinėmis vinimis. Kad medinio stogo konstrukcijų tarnavimo laikas būtų ilgesnis, jos impregnuojamos antiseptikais ir antipirinais. s Plokštė OSB yra natūralus medžio gaminys, gaminamas iš nedidelio skersmens medžių kamienų. Nužievinus kamienai susmulkinami plokščiomis drožlėmis, kurios, pridėjus vandeniui atsparių klijų ir vaško, auštu slėgiu ir aukštoje temperatūroje supresuojami į plokštes. Tokia plokštė yra atspari atmosferos poveikiui, o dėl plokščių drožlių išdėstymo įvairiruose sluoksniuose įgyja didelį atsparumą ir elastingumą. Medienos kiekis plokštėje viršija 90%, todėl ją lengva apdoroti ir perdirbti, dėl ko reikia mažiau įrankių. Dėl savo atsparumo nesudaro keblumų įtvirtinant varžtus ar statybines sankabas. Dengiant stogą bituminėmis čerpelėmis OSB plokštė yra geriausias pagrindas dangai. Nors plokštės kvadratinio metro kaina viršija kitų pagrindų kainas (pvz. medinės lentos), bet paskaičiavus darbo sąnaudas ir įvertinus kokybę, kaina tampa mažesnė, nei pagrindo įrengto medinėmis lentomis. Plokštės įrengimas paprastas ir greitas, o tai leidžia sutaupyti labai daug laiko ir papildomų medžiagų.

OSB plokščių charakteristika

Charakteristika Bandymų metodas Plokščių storis 6-10 Plokščių storis 10-18 Plokščių storis 18-25
Atsparumo riba lenkiant N/mm2 – pagrindinė ašis EN 310 22 20 18
Atsparumo riba lenkiant N/mm2 – šoninė ašis EN 310 11 10 9
Tamprumo modulis N/mm2 – pagrindinė ašis EN 310 3500 3500 3500
Tamprumo modulis N/mm2 – šoninė ašis EN 310 1400 1400 1400
Atsparumas tempimui N/mm2 EN 319 0,34 0,32 0,30
Išbrinkimas proc. (mirkant 24 val.) EN 317 20 20 20

Profiliuotos skardos lakštai

Metalo dangų populiarumą lėmė tinkama kaina ir nesudėtinga klojimo procedūra. Ypač tokia danga pasiteisina, kai yra pagaminta iš vakarietiškų žaliavų, atvežtų iš Suomijos. Metalo stogo dangas optimaliausia rinktis, kai stogas yra suprojektuotas nestandartinių formų.

Plienas padengtas aliuminio cinku. Padengimo sluoksnis 185 g/m2. Metalo danga užtikrina katodinę plieno lakštų apsaugą.

Dažymo sistemos savybės

Dažymo sistema Padengimas Paviršius Nominalinis storis, µm Blizgumas
Prelaq Poliesteris Poliesteris lygus 27 30
Prelaq 50
(Prelaq NOVA)
Poliuteranas
poliesteris
nelygus
tekstūrinis
50 40
Prelaq P200 Plastisolis reljefinis 200 40

Dažyti plieno lakštai – žinoma statybinė medžiaga daugelyje pasaulio šalių. Jos pasisekimą lemia daug gerų savybių:

  • lengvai formuojama;
  • graži išvaizda;
  • patvari;
  • atspari korozijai.

Plieno sudedamosios medžiagos

SSAB konstrukcija Konstrukcija pagal Eurostandartą EN 10 147 Konstrukcija pagal Eurostandartą EN 10 215 Min. atsparumo tankis, N/kv.mm Min. stiprumo riba
N/kv.mm
SUB 250 (A)3) S 250GD Z S 250GD AZ 250 330
SUB 280 (A)3) S 280GD Z S 280GD AZ 280 360

Metalo danga užtikrina plieno lakštams dvigubą apsaugą: iš vienos pusės – tai apsauga nuo drėgmės ir oksidacijos, iš kitos pusės – danga užtikrina katodinę apsaugą kampams ir pažeistam dangos paviršiui.

Metalo danga stogui

SSAB konstrukcija Konstrukcija pagal EN 10 142 ir EN 10 215 Dangos storis, g/kv.m Dangos storis,
µm
Dogal (karšto nardino) Z 275 275 20
Aluzink (aliuminis-cinkas) AZ 150 150 20
AZ 185 180 25

Metalinės dangos nėra triukšmingos kaip tai galėtų atrodyti. Metalinės dangos  klojamos ant metalinių grebėstų, padengtų visu ilgiu izoliacine medžiaga Tyrimai parodė, kad metalinės dangos nėra labiau triukšmingos už bet kokią tradicinę stogo dangą. Taip pat nėra pagrindo manyti, kad metalinis stogas smarkiai įkaista karščių metu. Metalas atspindi apie 70% saulės energijos, kas žymiai mažina sukauptos šilumos kiekį, o tuo pačiu mažiau šilumos “įsiskverbia” į pastato vidų. Atlikti 1985 metais Saulės Energijos Instituto Floridoje tyrimai parodė, kad metalinis stogas saulėtą dieną užtikrina tokį pat izoliacinį efektą kaip ir R-11 izoliatoriai. (“R- n”- medžiagos izoliacinių savybių charakteristika, nustatoma pagal priimamos šilumos kiekį, pvz. R-11 rodiklį turi 3 colių stiklo audinio sluoksnis).   Profiliuotos skardos čerpės kraštas suformuotas taip, kad dviejų lakštų sandūros nereikia suveržti savisriegiais varžtais,tarp čerpės bangų esanti lygi 85 mm plokštuma, kuri remiasi į grebėstą, suteikia stogo dangai tvirtumo ir stabilumo;   Stogo šlaitu žemyn tekanti vandens srovė tolygiai pasiskirsto 85 mm plokštumoje, esančioje tarp čerpės bangų; dėl reguliuojamo čerpės bangos ilgio nuo 270 mm iki 450 mm galima danga  dengti pastatų stogus su dideliais ir mažais šlaitais bei pritaikyti ją prie rekonstruojamo stogo seno grebėsto.

Leistini minimalūs stogo nuolydžiai:

  • stogo danga iš čerpinio profiliavimo lakštų – 1:4,
  • stogo danga iš profiliuotų plieno lakštų – 1:7
  • stogo danga iš valcuotų plieno lakštų – 1:12.
  • Stogo danga pagal nurodymus tvirtinama firmos rekomenduojamais sraigtais (5 pav.).
  • Vandens nuo stogo nutekėjimas įrengiamas naudojant stačiakampio ir apvalaus profilio lietlovius ir lietvamzdžius.
  • Kruopščiai užsandarinamos vamzdžių ir kitų detalių išvedimo per stogo dangą vietos.
  • Saugant statinio konstrukcijas nuo lietaus vandens, karnyzas turi būti pakankamai atitrauktas nuo statinio išorinės sienos.
  • Nežiūrint gerai įrengtos stogo dangos ir ventiliacijos, dalis drėgmės iš statinio išorės ir vidaus patenka po stogo danga. Todėl rekomenduojama po stogo danga įrengti drėgmės izoliacinį sluoksnį (difuzinę plėvelę):
  • drėgmę izoliuojantis sluoksnis nepraleidžia drėgmės nuo stogo dangos ir sugeria susidariusį kondensatą, apsaugodamas šiluminę izoliaciją nuo sudrėkimo;
  • šis drėgmę izoliuojantis sluoksnis (difuzinė plėvelė) apsaugo statinio stogo konstrukcijas nuo sudrėkimo statybos metu tol, kol neuždengta stogo danga;

info imta iš: Bituminės čerpės kaip stogo danga

Patiko? Pasidalink