Aštuonios bendrosios vairuotojų taisyklės

Pirmoji taisyklė.

Vairuotojas privalo viską matyti ir viską girdėti. Jis turi žinoti ne tik tai, kas vyksta prieš jį ir šalia jo, bet ir kas vyksta už jo. Jis privalo žiūrėti į užpakalinio vaizdo veidrodį kiek galima dažniau ir visada, prieš stabdydamas, sukdamas, apsisukdamas, keisdamas eismo juostą, persirikiuodamas nuo šaligatvio krašto į važiuojamosios dalies vidurį ir privažiuodamas prie šaligatvio.

Antroji taisyklė.

Pirmiausia eismo saugumas! Vairuotojas neturi atlikti veiksmų, galinčių sukelti pavojingą situaciją. Jis privalo rūpintis ne tik savo, bet ir kitų saugumu.

Trečioji taisyklė.

Vairuotojas privalo žinoti, kad kelyje jis ne vienas. Kiti taip pat turi teisę saugiai ir patogiai naudotis keliu. Todėl, keisdamas greiti bei stabdydamas, atsižvelgia į kitus eismo dalyvius.

Ketvirtoji taisyklė.

Vairuotojas turi būti ramus, paslaugus ir atlaidus kitiems vairuotojams. Jis negali trukdyti kitų transporto priemonių eismui ir užkirsti joms kelio. Esant reikalui, su noru padeda kitiems.

Penktoji taisyklė.

Vairuotojas turi įdėmiai sekti eismo reguliavimo signalus ir kelio ženklus, besąlygiškai paklusti signalams ir ženklų nurodytiems draudimams.

Šeštoji taisyklė.

Visa, kas juda, o ypač kas greitai juda skersai kelio, yra pavojinga vairuotojui ir tuo labiau, kuo greičiau juda.

Septintoji taisyklė.

Būti nekaltam, bet patekti į avariją yra lengva; vairavimo menas — nebūti kaltam ir nepakliūti į avariją.

Aštuntoji taisyklė.

Pati svarbiausia. Vairuotojas privalo laikytis eismo taisyklių, kurios yra kelių kodekse. Jis turi mintinai jas mokėti. Kad neprimirštų, jas perskaito kas du trys mėnesiai; toks pakartojimas vairuotojui labai naudingas.

Leistinas, saugus ir mažas greitis

Itin svarbu, kad vairuotojas sugebėtų pasirinkti atitinkamą važiavimo greiti. Pagrindinai nuo greičio priklauso eismo saugumas, tad sugebėjimas jį pasirinkti leidžia greitai ir visiškai saugiai atlikti kelionę.

Gerai žinomas yra per didelio greičio apibrėžimas. Per didelis greitis — tai per greitas važiavimas konkrečiomis kelio ir oro bei eismo sąlygomis. Vadinasi, dažnai didelis greitis nėra per didelis, o kartais, nepalankiomis sąlygomis, netgi mažas greitis gali būti pavojingas.

Koks gi jis buvo garsusis „Fordas-T“

Vairuotojai turi laikytis greičio apribojimo, pavyzdžiui, gyvenvietėse, kur paprastai eismo greitis negali viršyti 50 km/h. Taip pat negalima viršyti greiči0, nurodomų kelio ženklais.

Beje, netgi tam tikrame kelio ruože leistas greitis ne visada būna saugus, pavyzdžiui, esant rūkui ar lijundrai. Tuo atveju vairuotojas privalo mažinti greitį iki tokio dydžio, kad galėtų patikimai ir bet kokiomis aplinkybėmis saugiai valdyti automobilį.

VARIKLIO GALINGUMO SKAIČIAVIMO VIENETAS – KILOVATAS

Saugaus automobilio koncepcija

Patiko? Pasidalink

PAGRINDINIAI VAIRUOTOJO DARBO PATIKIMUMO FAKTORIAI

Akivaizdu, kad kelyje su techniniais gedimais susiduria ne vienerius metus naudojamos mašinos. Tai visiškai akivaizdu, nes einant metams iš metų susidėvi ne viena detalė ir galiausiai automobilio supirkimas Vilniuje transporto priemonė praranda nemažai anksčiau buvusių mechaninių galimybių. Taip pat vienas iš galimų variantų, kodėl automobilis neprižiūrimas yra vairuotojas, liaudiškai tariant kokia tarpinė yra tarp vairo ir sėdynės.

VAIRUOTOJO DARBO PATIKIMUMAS

Sistemos automobilis—vairuotojas—kelias patikimumą sąlygoja visų jos grandžių patikimumas. Bet terminas vairuotojo „patikimumas“ dažnai keičiamas sąvoka „apmokymas“. Dažnai vairuotojas, įsisavines būtinas žinias ir įgūdžius, daro klaidų, kurios nesusijusios su jo pasirengimu, o priklauso tik nuo psichofiziologinių ypatybių, nuo jo būklės. Ir atvirkščiai, kartais už klaidas vairuotojas kaltinamas nedėmesingumu, aplaidumu ir nedrausmingumu, nors tikrosios priežastys yra žinių stoka. Daugelis vairuotojų blogai prognozuoja kelio sąlygų pasikeitimus, neturi įgūdžių veiksmams avarinėse situacijose arba vairuojant dideliu greičiu važiuojantį automobilį. Tokiais atvejais vairuotojo klaidingų veiksmų priežastys lieka nepastebėtos. Ne visada aiškios vairuotojo klaidingų veiksmų priežastys, susijusios su jo darbingumo sumažėjimu.

Patikimumą charakterizuoja, sistemos sugebėjimas nustatytą laiką dirbti reikiamu tikslumu. Vairuotojo patikimumas tai jo sugebėjimas be klaidų valdyti automobilį. Vairuotojo klaidą valdant automobilį reikia vertinti kaip pagrindinės grandies, o tuo pačiu ir visos sistemos automobilis—vairuotojas— kelias sutrikimą nepriklausomai nuo kelio situacijos baigties (sėkmingos arba nesėkmingos). Taigi vairuotojo klaida gali būti eismo nelaimės priežastis arba jos prielaida. Didinant sistemos automobilis-vairuotojas—kelias patikimumą ir garantuojant eismo saugumą, būtina nuodugniai tirti jos grandį „vairuotojas“.

PAGRINDINIAI VAIRUOTOJO DARBO PATIKIMUMO FAKTORIAI

Vairuotojo patikimumą lemia šie pagrindiniai faktoriai: vairuotojo tinkamumas automobiliui vairuoti, jo pasirengimas ir darbingumas.

Vairuotojo tinkamumas darbui nustatomas medicininės apžiūros metu.

Tačiau tikrindami sveikatos būklę ir žmogaus regėjimo bei klausos organų funkcijas, mes dar nesužinome tikrąją duomenų, leidžiančių spręsti apie būsimojo vairuotojo sugebėjimus. Pavyzdžiui, medicininio patikrinimo metu mes nesužinome duomenų apie tikrinamųjų asmenų suvokimo ypatumus, apie jų sugebėjimą adaptuotis tamsoje ir šviesoje, apie dėmesio savybes, operatyvinį mąstymą, apie psichomotorinės reakcijos laiką, apie emocinį pastovumą. Visa tai riboja galimybes įvertinti būsimųjų vairuotojų profesines slavybes ir nesuteikia galimybės teisingai spręsti apie jų tinkamumą pasirinktai profesijai. Be to, vairuotojo veiklą lydi emocine įtampa ir didelė atsakomybė atliekant savo veiksmus. Vairuotojas visada turi būti pasiruošęs reaguoti į greitai besikeičiančias aplinkybes, dažnai valdyti automobilį maksimaliu tempu esant trukdymams (triukšmui, vibracijai ir t. t.), kurie neigiamai veikia darbo produktyvumą. Lėtos reakcijos vairuotojas gali pavėluoti atlikti būtinus veiksmus netikėtai iškilus pavojui ir dėl to patekti į eismo nelaimę.

Todėl klausimas apie vairuotojo profesinį tinkamumą turi būti sprendžiamas profesines atrankos metu.

Šaltinis – PAVARŲ DĖŽIŲ VARIANTAI IR JŲ VEIKIMO PRINCIPAI ir TARYBINIŲ DŽIPŲ PIRMTAKAI

Patiko? Pasidalink

Pirmoji pagalba atsitikus avarijai – kova su laiku

Dubens kaulai lūžta nuo stipraus suspaudimo arba smūgio pavyzdžiui, deformuojasi kėbulas, susidūrus su kliūtimi. Nukentėjusieji paprastai guli ant nugaros išskėstomis kojomis, kurios yra pusiau sulenktos per dubens šlaunikaulio ir kelio sąnarius, nes tokioje padėtyje atpalaiduojant raumenys ir sumažėja skausmas. Pervežant nukentėjęs asmuo guldomas horizontalioje padėtyje ant kieto pagrindo arba ant medinio skydo. Jam po keliais padedami voleliai

Susidūrus su kliūtimi, nuo smūgio į vairą vairuotojui gali lūžti šonkauliai ir krūtinkaulis. Nukentėjusiajam sutrinka kvėpavimas, jis jaučia aštrų skausmą, kuris stiprėja kvėpuojant ir kosint, padažnėja ir susilpnėja pulsas, pabąla veidas. Tokiu atveju dažnai sužeidžiamas plaučių audinys, ištinka šokas. Pirmoji pagalba — tvarstis ant krūtinės ląstos naudojant platų bintą arba rankšluostį. Sėdintį arba pusiau gulintį nukentėjusieji būtina nugabenti į ligoninę chirurginiam gydymui.

Pirmoji pagalba ištikus šokui. Trauminis šokas — tai sunki sužeistojo būklė, pasireiškianti nervų sistemos ir kitų organizmo gyvybinių procesų sutrikimu. Šoko priežastys: sunkios traumos, dideli apdegimai, nukraujavimas, aštrus skausmas.

Trauminio šoko požymiai: nukentėjęs asmuo, nors turi sąmonę, tačiau visiškai abejingas aplinkai, jo oda pabalusi, akys išsiplėtusiais vyzdžiais, primerktos, jį pila lipnus šaltas prakaitas, pulsas dažnas ir silpnas, dažnas kvėpavimas.

Įtariant šoką, nukentėjusiajam reikia nedelsiant suteikti pirmąją pagalbą. Šiuo atveju nukentėjusiajam reikalinga ramybė (jeigu yra lūžis, uždedamas įtvaras), jis turi būti šildomas (duodama gerti daug šilto gėrimo), taip pat naudojamos nuskausminančios priemonės. Nukentėjusįjį reikia skubiai nuvežti į gydymo įstaigą.

Pirmoji pagalba nudegus. Kartais eismo nelaimių metu kyla gaisras, todėl gali būti nudegusių. Pavyzdžiui, anglų statistikos duomenimis, gaisro priežastimis autobusų maršrutuose daugiausia būna įvairūs elektros įrengimų gedimai ir variklio darbo sutrikimai. Apsideginama ir atsukant radiatoriaus kamštį. Šiuo atveju išsiveržęs garas gali nudeginti kamštį atsukančiam vairuotojui rankas ir veidą. Nuo nudegintos kūno vietos reikia nuimti drabužius (nukirpti prie kūno prilipusių jų gabalų kraštus). Ant nudegusios kūno dalies uždėti sterilų tvarstį. Kai nudegimas pirmo laipsnio, dar neaptvarstytą nudegusį odos paviršių pageidautina suvilgyti degtine arba spiritu. Taip pat elgiamasi antrojo laipsnio nudegimo atveju, tačiau pūslės nepraduriamos, nudegusios odos vietos apie pūsles suvilgomos. Nedera nudegusių vietų tepti vazelinu arba tepalais.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Pirmoji pagalba nušalus. Šaltu metu laiku, ypač šiauriniuose šalies rajonuose, yra pavojus nušalti. Pirmosios pagalbos uždavinys nušalus — nušalusioje kūno vietoje atstatyti kraujo apytaką. Tuo tikslu odą reikia trinti gelumbės gabalu, vilnoniu arba minkštu audeklu, suvilgytu spirite (degtinėje). Negalima nušalusią vietą trinti sniegu, nes jame esančios kietos dalelės gali sužaloti odą. Jeigu galima, tai nušalusią kūno vietą reikia panardinti į šiltą (18-20°C) vandenį ir, palaipsniui šildant, pasiekti 37-38°C temperatūrą. Tuo pat metu nu-šalusią vietą reikia masažuoti, kol oda įgaus normalią spalvą, ir uždėti sausą tvarstį.

Paskui nukentėjusįjį reikia sušildyti, jeigu ga1ima, duoti jam stiprios arbatos ir nusiųsti į gydymo įstaigą.

Po avarinis saugumas – draugai pataria kaip reikėtų elgtis reikiamu metu.

Patiko? Pasidalink

VARIKLIO IR VARANČIŲ RATŲ KOMPONUOTĖS

Variklis gali sukti arba užpakalinius, arba priekinius automobilio ratus. Ir pats variklis lengvajame, automobilyje gali būti priekyje arba užpakalyje, Sunkvežimiuose jis dažniausiai įrengiamas po vairuotojo kabina, o autobuse jį rasime vidurinėje dalyje po grindimis, ant kurių stovi keleiviai arba būna įrengtos sėdynės.

Nepriklausomai nuo to, kurioje automobilio dalyje patalpintas variklis ir kurie ratai yra varantieji (priekiniai ar užpakaliniai), variklio sukimo momentą varantiesiems ratams perduoda analogiški transmisijos mazgai ir mechanizmai įrengti tam tikra eile. Svarbiausi bet kurio automobilio transmisijos mazgai yra sankaba, pavarų dėžė, kardaninė pavarų, pagrindinė pavara, diferencialas ir ratų pusašiai.

Kiekvienas žino, kad tarybinis „Zaporožietis” turi varikli užpakalyje, jo ir varantieji ratai yra užpakaliniai. Analogiška konstrukcija čekų „Škodos”, lenkų „Polski Fiat 126p”, ir daugiau kaip 15 milijonų važinėjančių visame pasaulyje „Volkswagenų”, vadinamų „vabalais”.

Užpakalinėje dalyje variklis talpinamas dažniausiai mažuose dabar superkamuose mašinose, kadangi tokia transmisijos konstrukcija yra pigesnė ir užima žymiai mažiau vietos. Visi transmisijos mazgai yra išdėstyti vienas šalia kito. Nebereikia net tradicinio kardaninio veleno, kadangi pavarų dėžė įrengta prie pat pagrindinės pavaros ir dažnai sudaro vientisą pavaros bloką.

Dabar dažnai variklis įrengiamas automobilio priekyje, o varantieji ratai irgi priekiniai. Automobiliai su priekiniais varančiaisiais ratais palyginus su klasikinės komponuotės automobiliais stabilesni slidžiame kelyje, mažiau slidinėja, paklusnesni posūkiuose, komfortiškesni, paprastesnė jų kėbulo bei užpakalinio tilto konstrukcija. Čia variklį ir visus priekinės pavaros agregatus galima sujungti į vieną lengvai nuimamą bloką.

Įrengus automobilyje kompaktišką pavaros bloką, nebereikalinga kardaninė pavara, gremėzdiškas ir sudėtingas užpakalinis varantysis tiltas. Supaprastėja kėbulo konstrukcija, padaugėja vietos salonui.

Tokios konstrukcijos automobiliai buvo gaminami VDR „Trabant ir Vartburg, Lenkijoje — „Sirena 105″, Jugoslavijoje — „Zastava 101″, Rumunijoje — „Dacia 1300″ ir kt. Prancūzų įvairių modelių „Citroenai” ir ,Renaultai”, VFR „Volkswagen Golf” gaminami su priekiniais varančiaisiais ratais.

Šiuo metu Amerikoje auto labiausiai paplitęs toks variklio ir transmisijos agregatų išdėstymas, kai variklis įrengtas lengvojo automobilio priekyje, o varantieji ratai yra užpakaliniai. Tokie automobiliai vadinami klasikinės komponuotės.

Iki šių dienų daugiausia gaminama šios komponuotės automobilių, kadangi pagal tokią schemą paprasčiausia išdėstyti vieną paskui kitą visus transmisijos mazgus. Klasikinę agregatų išdėstymo schemą dažniausiai turi ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkvežimiai, autobusai, specialios mašinos.

Kaip matome gaminami automobiliai pagal variklio patalpinimo vietą ir varančiuosius ratus gali, būti trijų komponuočių. Kiekviena jų turi ir savo privalumų ir neigiamų pusių. Todėl pasakyti kuri geriausia, sunku.

Pasisemta idėjų iš kolegų, kurie rašo apie padangas taip pat jie teikia automobiliu supirkimas vilniuje ir ne tik paslaugas.

Ar galės automobilis važiuoti be vairuotojo, ar pakeis žmogų automatas?

Patiko? Pasidalink