Triukšmas ir vibracija yra tos pačios fizinės prigimties. Tai mechaniniai virpesiai, kurie atsiranda, veikiant išorinei jėgai. Tiek triukšmas, tiek vibracija gali nepalankiai veikti žmogaus darbingumą. Priklausomai nuo automobilio modelio, techninės būklės ir kelio pobūdžio, vairuotojo darbas iš dalies yra susijęs su triukšmu ir vibracija.
Triukšmu vadinamas netvarkingas garsų derinys, susidedantis iš daugelio įvairaus dažnio ir stiprumo tonu. Triukšmo šaltiniu gali būti bet koks virpantis kūnas. Automobiliui važiuojant, pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra variklis, transmisija, padangos ir kėbulas. Triukšmas į automobilio vidų patenka per orą, per langus, sienas ir grindis, taip pat plinta metalinėmis konstrukcijomis
Klausos organai virpėjimo judesius priima kaip garsą. Kiekvienas garsas turi virpesių dažni ir stiprumą (garsumą). Garsinių virpesių dažnis nusako garso aukštumą ir matuojamas hercais (Hz). Hercas — tai vienas virpesys per sekundę. Klausos organas priima dažnius nuo 17 iki 20 000 Hz. Mechaniniai virpesiai, kurių dažnis mažesnis negu 17 Hz, vadinami infragarsais, o kai dažnis didesnis negu 20 000.-Hz — ultragarsais.
Garso slėgio dydis priklauso nuo virpesių amplitudės ir yra matuojamas sąlyginiais vienetais decibelais (dB).
Triukšmas lengvojo automobilio viduje yra toks, koks leidžiamas gamybinėse įstaigose. Sunkvežimių kabinose, ypač didelio įkrovumo sunkvežimiuose, triukšmo intensyvumas viršija leistinas normas ir gali būti gana didelis. Leistina triukšmo riba automobilio kabinoje, kai dažnis,1000 Hz, yra 74-75 dB.
Triukšmas neigiamai veikia klausos organus. Dėl jo padidėja slaptasis motorinės reakcijos periodas. Triukšmas susipina vizualini suvokimą, regėjimą prieblandoje, sutrikdo judesių koordinaciją ir vestibuliarinio aparato funkciją, taip pat sukelia greitą nuovargi. Kuo aukštesnis garsas, tuo labiau jis vargina, Garsai, kurių dažnis yra nuo 2000 iki 4000 Hz, vargina tuomet, kai garso slėgimas 80 db, o kai garso slėgimas 90 dB, nuovargis apima ir tada, kai neveikia aukštas dažnumas.
Norint sumažinti triukšmą, iš automobilio kabinos pašalinami triukšmo šaltiniai, rūpestingai montuojamos kabinos susiliečiančios detalės, izoliuojamas variklis, panaudojama durų garso izoliacija.
Patogios sąlygos keleiviams sudaromos maksimaliai sumažinant triukšmo intensyvumą automobilyje: įmontuojamas garsą sugeriantis apvalkalas po variklio dangčiu bei garsą sugerianti medžiaga ant kėbulo stogo; garsą sugeriančia danga padengiamos metalinės detalės (bagažinės dangtis ir kt.); tarp durų panelių įtvirtinami tarpikliai, įvairios detalės prie kėbulo dugno tvirtinamos tampriais elementais; panaudojamas kėbulo vidaus apmušalas; sandariai įtvirtinami stiklai, uždedami guminiai tarpikliai ant durų rėmų; ant automobilio sparnų vidinio paviršiaus uždedami standūs tarpikliai.
Tačiau vairuotojo negalima visiškai izoliuoti nuo garsų, kurie susidaro už kabinos, nes jis turi suvokti lenkiančiųjų automobilių signalus, savo automobilio variklio darbą ir kitus išorinius garsus, kurių reikia orientacijai ir kiek galint pilnesniam eismo aplinkybių įvertinimui.
Draugai rašo apie “Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas“, taip pat jie teikia ir “automobilių supirkimas Kaune kainos” paslaugas.
Užpakalinėje dalyje variklis talpinamas dažniausiai mažuose dabar superkamuose mašinose, kadangi tokia transmisijos konstrukcija yra pigesnė ir užima žymiai mažiau vietos. Visi transmisijos mazgai yra išdėstyti vienas šalia kito. Nebereikia net tradicinio kardaninio veleno, kadangi pavarų dėžė įrengta prie pat pagrindinės pavaros ir dažnai sudaro vientisą pavaros bloką.