Akivaizdu, kad kelyje su techniniais gedimais susiduria ne vienerius metus naudojamos mašinos. Tai visiškai akivaizdu, nes einant metams iš metų susidėvi ne viena detalė ir galiausiai automobilio supirkimas Vilniuje transporto priemonė praranda nemažai anksčiau buvusių mechaninių galimybių. Taip pat vienas iš galimų variantų, kodėl automobilis neprižiūrimas yra vairuotojas, liaudiškai tariant kokia tarpinė yra tarp vairo ir sėdynės.
VAIRUOTOJO DARBO PATIKIMUMAS
Sistemos automobilis—vairuotojas—kelias patikimumą sąlygoja visų jos grandžių patikimumas. Bet terminas vairuotojo „patikimumas“ dažnai keičiamas sąvoka „apmokymas“. Dažnai vairuotojas, įsisavines būtinas žinias ir įgūdžius, daro klaidų, kurios nesusijusios su jo pasirengimu, o priklauso tik nuo psichofiziologinių ypatybių, nuo jo būklės. Ir atvirkščiai, kartais už klaidas vairuotojas kaltinamas nedėmesingumu, aplaidumu ir nedrausmingumu, nors tikrosios priežastys yra žinių stoka. Daugelis vairuotojų blogai prognozuoja kelio sąlygų pasikeitimus, neturi įgūdžių veiksmams avarinėse situacijose arba vairuojant dideliu greičiu važiuojantį automobilį. Tokiais atvejais vairuotojo klaidingų veiksmų priežastys lieka nepastebėtos. Ne visada aiškios vairuotojo klaidingų veiksmų priežastys, susijusios su jo darbingumo sumažėjimu.
Patikimumą charakterizuoja, sistemos sugebėjimas nustatytą laiką dirbti reikiamu tikslumu. Vairuotojo patikimumas tai jo sugebėjimas be klaidų valdyti automobilį. Vairuotojo klaidą valdant automobilį reikia vertinti kaip pagrindinės grandies, o tuo pačiu ir visos sistemos automobilis—vairuotojas— kelias sutrikimą nepriklausomai nuo kelio situacijos baigties (sėkmingos arba nesėkmingos). Taigi vairuotojo klaida gali būti eismo nelaimės priežastis arba jos prielaida. Didinant sistemos automobilis-vairuotojas—kelias patikimumą ir garantuojant eismo saugumą, būtina nuodugniai tirti jos grandį „vairuotojas“.
PAGRINDINIAI VAIRUOTOJO DARBO PATIKIMUMO FAKTORIAI
Vairuotojo patikimumą lemia šie pagrindiniai faktoriai: vairuotojo tinkamumas automobiliui vairuoti, jo pasirengimas ir darbingumas.
Vairuotojo tinkamumas darbui nustatomas medicininės apžiūros metu.
Tačiau tikrindami sveikatos būklę ir žmogaus regėjimo bei klausos organų funkcijas, mes dar nesužinome tikrąją duomenų, leidžiančių spręsti apie būsimojo vairuotojo sugebėjimus. Pavyzdžiui, medicininio patikrinimo metu mes nesužinome duomenų apie tikrinamųjų asmenų suvokimo ypatumus, apie jų sugebėjimą adaptuotis tamsoje ir šviesoje, apie dėmesio savybes, operatyvinį mąstymą, apie psichomotorinės reakcijos laiką, apie emocinį pastovumą. Visa tai riboja galimybes įvertinti būsimųjų vairuotojų profesines slavybes ir nesuteikia galimybės teisingai spręsti apie jų tinkamumą pasirinktai profesijai. Be to, vairuotojo veiklą lydi emocine įtampa ir didelė atsakomybė atliekant savo veiksmus. Vairuotojas visada turi būti pasiruošęs reaguoti į greitai besikeičiančias aplinkybes, dažnai valdyti automobilį maksimaliu tempu esant trukdymams (triukšmui, vibracijai ir t. t.), kurie neigiamai veikia darbo produktyvumą. Lėtos reakcijos vairuotojas gali pavėluoti atlikti būtinus veiksmus netikėtai iškilus pavojui ir dėl to patekti į eismo nelaimę.
Todėl klausimas apie vairuotojo profesinį tinkamumą turi būti sprendžiamas profesines atrankos metu.
Šaltinis – PAVARŲ DĖŽIŲ VARIANTAI IR JŲ VEIKIMO PRINCIPAI ir TARYBINIŲ DŽIPŲ PIRMTAKAI
