Kompleksinis visų augalo dalių, kaip vaistinės žaliavos, vartojimas — vienas racionalaus išteklių vartojimo punktų. Dar neišspręsta žiedų, lapų ir stiebų viršūnių paruošimo problema. Dar daugiau visiškai nepateisinamai žaliavos prarandama ruošiant daugiamečių augalų, tokių, kaip rožinė rodijolė (auksinė šaknis), šlamagraižė leuzėja ir kitų, požeminę dalį.

Plačiai paplitusias ir lengvai atsikuriančias rūšis galima rinkti ir ruošti pavasarį ir rudenį. Beržo pumpurus racionaliau ruošti ne tik pavasarį, per labai trumpą jų brinkimo periodą, bet ir per visą rudenį ir žiemą, kai kertamas miškas; tai leidžia surinkti kur kas daugiau tokios deficitinės žaliavos.

Žaliavos paruošas toje pačioje vietoje galima atlikti tik po griežtai nustatyto laiko, per kurį duotoji augalų rūšis visiškai atsistato. Daugiamečių augalų antžemines dalis, žiedynus tam tikrame plote galima rinkti ir ruošti kasinet su sąlyga, kad bus paliekama 30-50% augalų dauginimuisi. Kai žaliava yra požeminė augalų dalis, atsistatymui paliekama 25-40 % gerai išsivysčiusių augalų, vėl renkami ir ruošiami augalai tame pat plote po 2 15 metų; tai priklauso nuo rūšies biologinių ypatybių.

Valerijoną rinkti vienoje vietoje galima tik kas dveji metai. Ruošiant trilapio pupalaiškio ir šalpusnio žaliavą, rekomenduojama nupjauti lapus nepažeidžiant šaknų.

Tikslinga pagalvoti ir apie visų augalo dalių panaudojimą jį išrovus. Dabartiniu metu medicinoje visiškai nenaudojamos kai kurių augalų šakos, šaknys ir lapai gali būti panaudoti vonioms kaip vaistai, reguliuojantys organizmo medžiagų apykaitą ir bendrai stiprinantys žmogaus organizmą.

Kaip rodo statistika, pirmąją vietą tarp mirtingumo priežasčių užima širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (hipertoninė liga, miokardo infarktas, aterosklerozė). Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų gausėjimas teisingai siejamas su nepaliaujamai greitėjančiu mūsų gyvenimo tempu, nervine įtampa, per dideliu emociniu krūviu, ryškiu fizinio darbo, kuris turi palaikyti reikiamą mūsų organizmo tonusą, vaidmens sumažėjimu.

Gydytojo praktiniame darbe nuo neatmenamų laikų širdies ir sąnarių ligoms gydyti plačiai vartojami vaistiniai augalai. Augalų pasaulyje galima rasti bet kurių vaistų, vartojamų sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, grupę (hipotenzinių, raminamųjų, tonizuojančiųjų; kraujo krešėjimą stabdančiųjų, kraujagysles plečiančiųjų, antiaritminių ir kt.). Tarp šios vaistų grupės ypatingą vietą užima širdį veikiantys glikozidai, kurių turi daugelis nuodingų vaistinių augalų, priklausančių 12 šeimų, kai kurie iš jų auginami arba auga savaime. Tokios medžiagos selektyviai veikia širdies raumenį, padidina jo susitraukimą. Vartojant per dideles vaistažolių dozes, jos veikia kaip nuodai, sukeliantys širdies veiklos sutrikimus.

Yra nemažai augalų, kurie vartojami medicinoje širdies ligoms gydyti, bet ne kiekvieną iš jų galima vartoti neturint medicinos žinių ir be gydytojo kontrolės. Tarybų Sąjungoje sveikatos apsaugai skirtas visų didžiausias pasaulyje širdies glikozidų asortimentas. Medicinos praktikoje vartojami preparatai iš įvairių šermukšnio, gudobelės, pakalnutės, rusmenės ir kitų augalų rūšių.

Patiko? Pasidalink