Botanikoje pateikiama kavos klasifikacija: arabika, robusta, liberika

Specialistai mano, kad žemės rutulyje yra virš tūkstančio įvairių rūšių kavos. Priklausomai nuo savybių kiekviena rūšis naudojama skirtingai. Didžiausia dalis iš visų kavos rūšių tenka vienos rūšies pupelėms — arabikos, arba arabiškajai kavai. Mūsų amžiuje pripažinta dar viena kavos rūšis. Tai robusta. Yra ir kitų rūšių, bet jos dėl įvairių priežasčių nepopuliarios (pavyzdžiui, liberiška — mažai derlinga, neturi komercinės paklausos).

Laukiniai robusta medžiai pirmą kartą aptikti Zaire (anksčiau Belgų Kongas) ir pradėti kultivuoti XX a. pradžioje. Medžiai auga nedidelėse aukštumose ir duoda derlių kas dveji treji metai, o ne kas penkeri kaip arabika. Robusta atsparus ligoms ir šalčiui. Šios kavos rūšies nereiklumas išpopuliarino ją tarp gamintojų. Ten, kur žūsta arabika, sodinamas robusta.

Madagaskare ir Gvinėjoje išauginta geriausia robusta rūšis. Šios rūšies pupelės trumpos, apvalios, kepinamos labai tamsėja. Pagaminta iš robusta kava yra aštri, kartaus skonio ir turi daug kofeino. Kava iš arabikos yra švelnesnė ir kvapesnė. Nesunku susigaudyti, kaip sudaromi mišiniai. Robustos pupelės kavai suteikia gražią spalvą ir stiprumo, o arabika — kvapą ir malonų subtilų skonį. Kad puokštė britų reikiamo skonio, dar pridedama kitų rūšių pupelių.

Botanikoje pateikiama tokia kavos klasifikacija: arabika, robustos, liberika. Komercinė klasifikacija: braziliška kava — tai arabika, išauginta Brazilijoje, ir milds — arabika iš bet kurios šalies, robustos.

Labiau paplitusi geografinė klasifikacija. Kava vadinama pagal vietovę, kur išauginta, arba pagal uostą, iš kurio išvežama. Tačiau toks pavadinimas nieko nereiškia, nes vienos provincijos skirtingų partijų kava gali skirtis. Be to, tos pačios rūšies kavą galima skirtingai kepinti ir malti. Šalių gamintojų ekspertų organizacijos stengiasi palaikyti nustatytą standartą, ir tai yra ekspertų bei degustatorių nuopelnas.

Trumpai susipažinsime su kavos rūšimis, pagamintomis įvairiose šalyse. Pasaulinei rinkai svarbiausia kavos tiekėja yra Brazilija. Penktadalį visų dirbamų šeimų šioje šalyje užima kavos plantacijos. Nė viena kita valstybė pagal pagaminamos kavos kiekį negali konkuruoti su Brazilija. Braziliška kava yra labai aukštos kokybės.

Tačiau pasakę vien „braziliška kava” — beveik nieko nepasakome. Šalyje labai įvairios sąlygos, taigi atitinkamai įvairūs ir kavos tipai. Visos vietinės rūšys — arabika, ir beveik visa kava apdorojama sausuoju būdu. Apie pusę visos braziliškos kavos rinkoje vadinama bendru pavadinimu santos (pagal uostą Santus, iš kurio kava išvežama į visas pasaulio šalis). Geriausia atmaina — burbon santos.

Brazilijos specialistai, metais sudarinėdami kavos pupelių mišinius, stabiliai išlaiko šios kavos savybes. Tarybų Sąjunga iš Brazilijos daugiausia importuoja santos gryną arba sumaišytą su kitomis kavos rūšimis. Taip pat daug Brazilijoje gaminama kavos minas ir parana rūšių (taip vadinasi šios šalies 2 valstijos): Yra ir kitų, mažiau populiarių braziliškos kavos rūšių. Pavyzdžiui, rūšis rio, pasižyminti grubiu aštrumu ir vaistiniu kvapu dėl dirvoje esančio jodo. Tokia puokštė ne visiems priimtina.

Patiko? Pasidalink

Turkiškas kavos ruošimo būdas su Džiazva

Paprastas ir efektyvus yra rytiečių būdas. Tam būtina džiazva (arba turka) — nedidelis kūgio formos puodukas su ilga rankena. Klasikinės džiazvos gaminamos iš vario arba yra iš vidaus alavuotos. Parduotuvėse galima įsigyti įvairių dydžių džiazvų, pagamintų iš įvairių medžiagų: aliuminio, melchioro ir kt. Nors visos džiazvos kūginės, jų formos skiriasi viena nuo kitos, o nuo formos ir dydžio priklauso kavos kokybė.

Išsirinkti džiazvą ne taip lengva, bet tiksliai galima tvirtinti – kuo didesnė džiazva, tuo blogiau. Geriau naudoti džiazvas su siauru kakleliu, skirtas ne daugiau kaip vienai dviem porcijoms. Patogios džiazvos su medine rankena, apsaugančia nuo karščio. Kartais džiazva parduodama kartu su specialiu podugniu, kuriame galima deginti sausą spiritą. Tai patogu kelionėje, žygyje, o kartais ir namie.

Rytietiškai gaminama kava turi būti smulkiai sumalta (pavyzdžiui, Turkijoje ji malama specialiais malūnėliais). džiazvą suberiamas cukrus ir kava, užpilama vandeniu ir lėtai šildoma ant lengvos ugnies. Daugelyje Rytų šalių džiazva paprastai statoma ant karštų pelenų arba įkaitinto smėlio.

Kai tik pakyla puta, džiazva tuoj pat nukeliama nuo ugnies. Reikia žiūrėti, kad virš kavos išliktų putų sluoksnis. Kava, lyg dangčiu pridengta puta, fermentuojasi džiazvos viduje. Puta užkemša siaurą indo kaklelį ir neleidžia išgaruoti kavos aromatui. Džiazva šildoma 2-3 kartus. Jeigu paskui džiazvą truputį stuktelėsite į stalo kraštą, puta pabals.

Plačiai praktikuojamas ir kitas būdas džiazvą įberiama cukraus, užpilama vandeniu ir kaitinama, kol užvirs. Čia cukrus ne vien dėl gėrimo saldumo: cukrus suminkština vandenį ir todėl iš kavos geriau ištraukiamos skoninės ir kvapiosios medžiagos. Džiazva su verdančiu vandeniu nukeliama nuo ugnies ir į ją suberiami kava; greitai maišoma šaukštu. Pakyla tiršta puta. Kai ji truputėlį nusės, indas vėl statomas ant labai silpnos ugnies. Kai tik puta truputi pakyla, džiazva nuo ugnies nukeliama. Kelis kartus pašildytas gėrimas gatavas.

Rytietiškai pagamintos kavos putoje yra daug kvapiųjų ir skoninių medžiagų, ir tokia kava labai vertinama žinovų. Arabijoje puta vadinama „kavos veidu”.

Kava tiekiama tiesiog džiazvoje: po truputi putų išdėliojama į puodukus, o paskui pripilama ir kavos. Tokia kava nefiltruojama ir ant stalo nededama nei cukraus, nei šaukštelių. Cukrus jau įdėtas, o maišant nuosėdos pakils nuo puoduko dugno. Priminsim aforizmą: „jei užmirši įdėti cukraus, jis kavai suteiks nemalonų skonį”.

Džiazvoje paruošta kava be kofeino yra stipri, aitri ir kvapi. Tai, turbūt, vienas geriausių būdų, bet ne tiems, kurie tingi truputį paplušėti prie viryklės arba nemėgsta kavos tirščių. Ne nelaimė. Kavą be tirščių lengva ir patogu pasigaminti kavinuke su filtru arba kavavirėje.

Patiko? Pasidalink

Batai ir internetinis apsipirkimas

Bene kiekvienos moters batų kolekcija yra pakankamai didelė. Be to, nemaža dalis moterų pripažįsta, kad jos jaučia tikrų tikriausią silpnybę moteriškai avalynei, o tai reiškia, kad batų paieškos tokiu atveju būna atliekamos pakankamai dažnai. Kaip bebūtų, kalbant apie avalynės pasirinkimą ir jos įsigijimą, taip pat visuomet turėtų būti kalbama ir apie konkrečius batų įsigijimo būdus. Nors nemenkai daliai pirkėjų atrodo, kad batai turėtų būti perkami tik fizinėse parduotuvėse, vis dėlto toks požiūris pamažu keičiasi ir internetinės parduotuvės sulaukia vis didesnio pirkėjų dėmesio. Trumpiau tariant, nepaisant to, kad batai tokiu atveju iš anksto negali būti pasimatuoti, yra sukuriamos labai puikios sąlygos pirkėjui netikusią avalynę grąžinti – nesusiduriant su jokiais papildomais sunkumais. Juolab, kad prieš perkant vieną ar kitą jums patikusią batų porą, jūs iš anksto gerai žinote, kokį dydį pasirenkate – ne tik šalia kiekvienų parduodamų batų yra pateikiami dydžiai, tačiau taip pat yra suteikiama galimybė peržiūrėti avalynės dydžių lenteles, tokiu būdu daug lengviau priimant teisingą sprendimą.

Bet kuriuo atveju, internetinis avalynės įsigijimo procesas pasižymi daugybe akivaizdžių privalumų, todėl visiškai nestebina, kad el. prekyba populiarėja nesustabdomais tempais. Taigi, jei jūs bent kartą nuspręsite išbandyti internetines parduotuves, kuriose yra prekiaujama moteriškais batais, akimirksniu pastebėsite, kokia didele skirtingų batų modelių įvairove pasižymi tokie šiuolaikiški sprendimai. Internetinės parduotuvės savo potencialiems pirkėjams gali pasiūlyti gerokai daugiau prekių nei fizinės parduotuvės, nes jų neapriboja fizinės vietos trūkumas. Be to, el. parduotuvės įprastai patiria ir mažesnius savo veiklos vykdymo kaštus, o tai reiškia, kad tai tiesiogiai atsispindi ir kainoje – pirkėjai internetu neretai jiems aktualias prekes įsigyja kur kas žemesnėmis kainomis, tokiu būdu sutaupydami.

Kaip bebūtų, moteriški batai visuomet turėtų būti pasirenkami atsižvelgiant ne tik į šiuolaikines mados tendencijas, tačiau taip pat ir į jūsų individualų skonį. Tai leistų būti visiškai tikromis, kad avėdamos įsigytus naujus batus jūs atrodytumėte labai stilingai ir jaustumėtės pasitikinčios savimi.

Patiko? Pasidalink

Jei vienas kanalizacijos tinklas surenka visų rūšių vandenys

Jei vienas kanalizacijos tinklas surenka visų rūšių (buitinius-ūkinius, gamybinius ir lietaus) vandenys arba buitinius-ūkinius ir lietaus vandenis, tai toks kanalizacijos tinklas vadinamas mišriosios kanalizacijos sistemos tinklu.

Kai yra atskiras kanalizacijos tinklas buitiniams-ūkiniams ir pramoniniams vandenims ir specialus atskiras tinklas lietaus vandeniui, tai tokia sistema vadinama atskirtąja kanalizacijos sistema. Atskirtoji sistema dar būna visiškai atskirtoji ir iš dalies atskirtoji.

Visiškai atskirtąja sistema vadinama tokia sistema, kur įrengiami kanalų tinklai buitiniams-ūkiniams, gamybiniams ir lietaus vandenims surinkti ir išleisti.

Jei kanalizacijos tinklas įrengtas tiktai buitiniams-ūkiniams ir pramoniniams vandenims, o lietaus vanduo nėra kanalizuojamas, tai tokia sistema vadinama iš dalies atskirtąja sistema.

Pusiau atskirtojoje kanalizacijos sistemoje, kaip ir visiškai atskirtojoje, įrengiami atskiri kanalizacijos tinklai buitiniams-ūkiniams ir lietaus vandenims. Praeinant kanalams netoli atvirųjų vandenų, dviejų kanalų kolektorių persikirtimo vietoje įrengiamos specialios kameros-slenksčiai, per kurias didesnių metu lietaus vandenys išleidžiami tiesiog į upę arba ežerą.

Tuo tarpu pirmieji, labiausiai užteršti, lietaus vandenys ir vandens kiekiai, silpnai lyjant, patenka į buitinio-ūkinio vandens kanalizacijos tinklo kolektorių ir nuvedami kanalizacinio vandens valymo įrenginius.

Kanalizacijos tinklas, surenkąs tik buitinį-ūkinį vandenį, vadinamas ūkinio vandens kanalizacijos tinklu, o surenkąs lietaus vandenį —lietaus vandens, arba tiesiog lietaus kanalizacijos, tinklu. Kanalizacijos tinklas, skirtas vien gamybiniams vandenims surinkti, vadinamas gamybinio, arba pramoninio, vandens kanalizacijos tinklu.

Kanalizacijos sistemą įvertinimas ir parinkimas Mišriosios, atskirtosios ir pusiau atskirtosios sistemos lyginamos pagal jų sanitarines ir ekonomines charakteristikas.

Tinkamiausia sanitariniu požiūriu yra mišrioji sistema, jei visi kanalizaciniai vandenys praleidžiami pro valymo įrenginius.

Pusiau atskirtoji sistema blogesnė, lyginant su mišriąja sistema, nes čia tam tikra užteršto lietaus vandens dalis per slenksčius išeina neišvalyta į atviruosius vandenis.

Atskirtoji sistema, lyginant su mišriąja ir pusiau atskirtąja. turi daugiau neigiamų ypatybių, nes visi lietaus vandenys čia dažniausiai išleidžiami į atviruosius vandenis nevalyti.

Mišriajai sistemai reikia didelių skersmenų kanalų; jie klojami mažesniais nuolydžiais ir nelietingu metu ne visiškai užpildomi, nes tekančio jais ūkinio vandens yra žymiai mažiau negu lietaus vandens. Todėl mišriosios sistemos kanaluose, nesant lietaus, būna maži vandens tekėjimo greičiai; kanaluose susidaro nuosėdos, organinės medžiagos pradeda pūti. Praleidžiant pro valymo įrenginius didelę masę mišraus vandens (ūkinio ir lietaus), tokiems įrenginiams pastatyti ir jiems eksploatuoti reikia didelių išlaidų. Netolygus ir, priklausomai nuo lietaus intensyvumo, kartais labai žymus mišraus vandens pritekėjimas į nuotekų valymo įrenginius apsunkina jų eksploataciją.

Patiko? Pasidalink

KADA IR KAIP ATSIRADO UPĖS IR JŪROS?

KADA IR KAIP ATSIRADO UPĖS IR JŪROS?

Pro tokiu būdu atsiradusius plyšius ir skyles išsiverždavo ugnikalniai, be abejo, galingesni, negu mūsų dienomis. Magma dažnai pramušdavo kai kurias plutos dalis, ir lava užliedavo didelius plotus, sudarydama aukštumas. O kitose vietose pluta įdubdavo, ir atsirasdavo daubos. Visą žemę gaubė atmosfera iš vėstančios lavos išskiriamų dujų. Be abejo, šioje atmosferoje buvo labai daug vandens garų.

Vėstant žemės plutai, vandens garai atmosferoje pradėjo skystėti ir kristi I Žemę lietaus pavidalu. Tačiau tuo metu vanduo neilgai viešėjo Žemės paviršiuje. Atsidurdamas karštame paviršiuje, jis užvirdavo, vėl virsdavo garais ir išgaruodavo į atmosferą.

Šis be paliovos pasikartojantis procesas padėjo vėsti žemės plutai. Jai vis vėstant, vanduo galėjo,telktis žemės plutos įdubimuose.

Taip atsirado pirmieji vandenynai ir jūros.

Vandenys, patekę į žemyną, subėgdavo į žemesnes vietas — į pirmųjų jūrų rezervuarus. Čia jie išgaruodavo, o judančios oro masės juos nunešdavo į žemyną, kur jie iškrisdavo lietaus pavidalu. Iš žemynų į jūras tekantieji vandenys išgraužė sau vagas, ir tuo būdu atsirado pirmosios upės. Dar karšti vandenys grauždavo ir paplaudavo uolienas, nusinešdavo smėlį ir dumblą. Smėlis nugrimzdavo upių žiotyse, o jūrų dugne nusėsdavo smulkesnės dalelės, iš kurių ilgainiui atsirado nuosėdų sluoksniai.

Žemės pluta susidarė, vėstant Žemės paviršiui. Tačiau ji atsirado ne iš karto. Magmai ir joje esančios dujos iš pradžių vis susprogdindavo ploną žemės plutą.

Patiko? Pasidalink

KAS YRA KORALŲ RIFAS?

KAS YRA KORALŲ RIFAS?

Mes visi žinome, kad iš koralų gaminami juvelyriniai dirbiniai: sagės, karoliai, auskarai… O, gal būt, šie gražūs akmenėliai gaunami povandeninėse koralų salose?

Abiem atvejais kalbama apie koralą, tiktai pirmuoju — apie labai retą ir vertingą tauriojo koralo rūšį, o antruoju — apie šiltose jūrose paplitusį koralą, kuris milžiniškai išsišakoja, sudarydamas pavojingus rifus.

Ir vienu, ir kitu atveju čia kalbama apie įvairias mažųjų gyvūnų — polipų kalkiniais griaučiais rūšis. Šie gyvūnai dauginasi taip, kad iš kiekvieno individo išauga naujas, kaip pumpuras ant augalo. Senasis individas miršta, iš jo lieka kalkiniai griaučiai, ant kurių naujas koralas stato naujus griaučius. Akmeningi koralai — madreporos, iš kurių atsiranda rifai, — šakojasi tūkstančius metų, sudarydami milžiniškas kalkines mases. Jie gyvena kolonijomis, kurios neretai susideda iš milijardų individų. Kolonija gana greitai auga į viršų ir plotį. Pavyzdžiui, ant laivo, nuskendusio Persų įlankoje, per dvidešimt mėnesių priaugo pusmetris koralų.

Koralai veisiasi daugiausia atogrąžų jūrose. Jie apsigyvena dugne arti salų arba didelėse seklumose, pasirenka skaidrų ir šiltą vandenį. Koralai tegali gyventi ne giliau kaip 50 metrų. Jūrose ir vandenynuose koralų rifai užima 28 milijonų kvadratinių kilometrų plotą.

Kietos kalkių uolos, atsiradusios iš koralinių griaučių, labai didelė kliūtis laivams šiltose jūrose. Vargas laivui, užplaukusiam ant klastingo koralų rifo: laivo dugnas pramušamas. Laivas daug lengviau gali nuslinkti nuo slidžių povandeninių uolų, apaugusių dumbliais.

Koralų rifai dažnai virsta vandenynų salomis. Užsiveisę povandeninėje seklumoje, koralai pradeda statyti savo koloniją ir kyla vis aukščiau, ligi paties jūros paviršiaus. Tada bangos ją sugriauna. Griaučių nuolaužos užpila visą laisvą rifo paviršiuje plotą ir įdubimus. Kolonija visą laiką kyla į viršų. Atsiranda milžiniška koralų kalcito masė. Jeigu vėliau dėl procesų, vykstančių Žemės viduje, jūros dugnas pakils, tai viršutinė rifo dalis pasirodys virš jūros paviršiaus. Praėjus kuriam laikui, ant jos atsiras dirvožemis ir augmenija.

Reikia įsidėmėti, kad koralų rifuose kuriasi ne tik koralai. Plyšiuose tarp šakų veisiasi daugybė jūros gyvūnų, pavyzdžiui, vėžiukai. Čia nemažai esti ir tam tikrų rūšių žuvų, mintančių koralais. Jų spalva tokia pat, kaip ir koralų, ir jos, kaip papūgos, turi snapus, pritaikytus laužyti kalkinius griaučius.

Didžiausi pasaulyje koralų rifai yra prie Australijos šiaurės-rytų pakrantės. Ten jie sudaro 22 000 kilometru ilgio barjerą.

Patiko? Pasidalink

Vaistinės žaliavos vartojimas — vienas racionalaus išteklių

Kompleksinis visų augalo dalių, kaip vaistinės žaliavos, vartojimas — vienas racionalaus išteklių vartojimo punktų. Dar neišspręsta žiedų, lapų ir stiebų viršūnių paruošimo problema. Dar daugiau visiškai nepateisinamai žaliavos prarandama ruošiant daugiamečių augalų, tokių, kaip rožinė rodijolė (auksinė šaknis), šlamagraižė leuzėja ir kitų, požeminę dalį.

Plačiai paplitusias ir lengvai atsikuriančias rūšis galima rinkti ir ruošti pavasarį ir rudenį. Beržo pumpurus racionaliau ruošti ne tik pavasarį, per labai trumpą jų brinkimo periodą, bet ir per visą rudenį ir žiemą, kai kertamas miškas; tai leidžia surinkti kur kas daugiau tokios deficitinės žaliavos.

Žaliavos paruošas toje pačioje vietoje galima atlikti tik po griežtai nustatyto laiko, per kurį duotoji augalų rūšis visiškai atsistato. Daugiamečių augalų antžemines dalis, žiedynus tam tikrame plote galima rinkti ir ruošti kasinet su sąlyga, kad bus paliekama 30-50% augalų dauginimuisi. Kai žaliava yra požeminė augalų dalis, atsistatymui paliekama 25-40 % gerai išsivysčiusių augalų, vėl renkami ir ruošiami augalai tame pat plote po 2 15 metų; tai priklauso nuo rūšies biologinių ypatybių.

Valerijoną rinkti vienoje vietoje galima tik kas dveji metai. Ruošiant trilapio pupalaiškio ir šalpusnio žaliavą, rekomenduojama nupjauti lapus nepažeidžiant šaknų.

Tikslinga pagalvoti ir apie visų augalo dalių panaudojimą jį išrovus. Dabartiniu metu medicinoje visiškai nenaudojamos kai kurių augalų šakos, šaknys ir lapai gali būti panaudoti vonioms kaip vaistai, reguliuojantys organizmo medžiagų apykaitą ir bendrai stiprinantys žmogaus organizmą.

Kaip rodo statistika, pirmąją vietą tarp mirtingumo priežasčių užima širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (hipertoninė liga, miokardo infarktas, aterosklerozė). Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų gausėjimas teisingai siejamas su nepaliaujamai greitėjančiu mūsų gyvenimo tempu, nervine įtampa, per dideliu emociniu krūviu, ryškiu fizinio darbo, kuris turi palaikyti reikiamą mūsų organizmo tonusą, vaidmens sumažėjimu.

Gydytojo praktiniame darbe nuo neatmenamų laikų širdies ir sąnarių ligoms gydyti plačiai vartojami vaistiniai augalai. Augalų pasaulyje galima rasti bet kurių vaistų, vartojamų sergant širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, grupę (hipotenzinių, raminamųjų, tonizuojančiųjų; kraujo krešėjimą stabdančiųjų, kraujagysles plečiančiųjų, antiaritminių ir kt.). Tarp šios vaistų grupės ypatingą vietą užima širdį veikiantys glikozidai, kurių turi daugelis nuodingų vaistinių augalų, priklausančių 12 šeimų, kai kurie iš jų auginami arba auga savaime. Tokios medžiagos selektyviai veikia širdies raumenį, padidina jo susitraukimą. Vartojant per dideles vaistažolių dozes, jos veikia kaip nuodai, sukeliantys širdies veiklos sutrikimus.

Yra nemažai augalų, kurie vartojami medicinoje širdies ligoms gydyti, bet ne kiekvieną iš jų galima vartoti neturint medicinos žinių ir be gydytojo kontrolės. Tarybų Sąjungoje sveikatos apsaugai skirtas visų didžiausias pasaulyje širdies glikozidų asortimentas. Medicinos praktikoje vartojami preparatai iš įvairių šermukšnio, gudobelės, pakalnutės, rusmenės ir kitų augalų rūšių.

Patiko? Pasidalink

Gan populiarus gaminys – plisuotos žaliuzės

Gan populiarus gaminys…

Tie, kas domisi praktiškomis langų uždangomis, greičiausiai jų dėmesį patraukė ir plisuotos žaliuzės. Nesvarbu, kur žmonės gyvena, dideliuose miestuose, jų rajonuose ar mažame namelyje kaime. Uždengti langus nori visi, todėl iš tokio poreikio atsiranda ir paieškos. Ne visi apsisprendžia iškart, todėl bandysime įkalbėti pasirinkti būtent plisuotas žaliuzes.

Plisuotos žaliuzės

Šis Roletailux.lt gaminys yra kone geriausias sprendimas bei pasirinkimas tiems, kurie vertina praktiškumą panaudojant ir estetišką eleganciją. Plisuotos žaliuzės yra originalios ir dailios langų uždangos, kurias galima pritaikyti tiek buityje, namuose, tiek ir komercinių patalpų langų uždengimui. Roletailux.lt įgyvendina individualius užsakymui ir pagamina tokias žaliuzes, kokių pageidauja klientai. Tai reiškia, kad kiekvienas įgyvendintas plisuotų žaliuzių gamybos projektas leidžia klientams pasidžiaugti teisingu apsisprendimu. Gaminys veda prie privalumų, kuriuos gali įvertinti tik žaliuzes turintys.

Plisuotų žaliuzių privalumai

Tie vartotojai, kurie dar nėra bandę žaliuzių namuose ar darbo vietoje tiesiog tokių nėra, tiesiog negali įsivaizduoti kokius privalumus jos duoda. Todėl bandantiems apsispręsti bandysime padėti, įvardinsime kelis žaliuzių privalumus.

  1. Patogiai reguliuojamas šviesos srautas į kambarius ar patalpas. Tinka apsaugai nuo tiesioginių saulės spindulių. Toks sprendimas leidžia kontroliuoti ir šviesos ryškumą biure ar namuose;
  2. Plisuotų žaliuzių audiniai neblunka saulėje, nesulaiko drėgmės ir yra patvarios intensyviai naudojant. Toks medžiagų atsparumas ilgina žaliuzių tarnavimo laiką;
  3. Greitas ir paprastas montavimas tiek prie lango, tiek lango arkoje, tiek virš lango. Nesudėtingai, meistro pagalba ar patys susimontuosite žaliuzes prie lango;
  4. Plisuotoms žaliuzėms nėra reikalavimų dėl langų formų ar dydžio. Todėl, praktiškai, galima uždengti bet kokius langus ir langelius bet kokio poreikio patalpose. Trikampiai ar apvalūs langai šioms žaliuzėms taip pat nėra kliūtis;
  5. Žaliuzių užtraukimas taip pat įmanomas įvairus: vertikalus arba horizontalus;
  6. Įvairūs audiniai pasirinkimui leidžia žaliuzes pritaikyti arba priderinti prie interjero spalvų;
  7. Valdymo mechanizmai gali būti 2: valdoma rankomis arba elektriniu būdu;
  8. Plisuotų žaliuzių priežiūra nereikalauja papildomų veiksmų, todėl yra paprasta ir nesudėtinga.

Kaip matote iš punktų viršuje, Roletailux.lt žaliuzės yra praktiškos ir per daug jų negiriant. Šiuo gaminiu be biurų ir namų langų galima dengti balkonus, terasų ar žiemos sodų langus. Tai itin praktiškas ir ilgai tarnaujantis langų uždangos sprendimas.

Jei, vis gi nutiko taip, kad ir šiuo metu nesate visiškai tikri, kad žaliuzės Jums yra tinkamiausios, ieškokite Roletailux.lt specialistų. Po išsamios diskusijos bei patarimų, tikrai atrasite geriausią uždangą langams.

Plisuotos žaliuzės – Roletailux.lt

Info imta iš wiki: https://lt.wikipedia.org/w/index.php?search=%C5%BEaliuz%C4%97s&title=Specialus:Paie%C5%A1ka&go=Rodyti&ns0=1&ns100=1

Patiko? Pasidalink

Kartais iškyla būtinybė greitai išsivirti kavos

Kava su erškėtuogėmis. Skanu vitaminizuotą kavos gėrimą galima pagaminti su išdžiovintomis erškėtuogėmis. Jos kruopščiai išplaunamos karštu vandeniu, sudedamos termosą ir užpilamos verdančiu vandeniu. Proporcija maždaug tokia: pusė stiklinės uogų, 0,5 l vandens. Termose užpilas išlaikomas apie 12 valandų. Toliau šis užpilas vartojamas vietoj vandens verdant kavą įprastu būdu. Užpilo koncentraciją galima sumažinti atskiedžiant jį verdančiu vandeniu.

Kavamedžiai dera tik kas ketveri penkeri metai

Kartais iškyla būtinybė greitai (pavyzdžiui, žygyje) išsivirti kavos. Šiuo atveju labai patogu vartoti kavos esenciją arba sirupa. Jie išgelbsti jus nuo papildomų rūpesčių. Be to, jų dedama įvairius kulinarijos ir konditerijos gaminius.

Kavos esencija. į nedidelį puodą suberiama 500 g miltinio cukraus ir užkaičiama ant ugnies. Nuolat maišoma, kol pasidaro šviesiai rudas. Paskui jis ištirpinamas 2 l vandens ir verdamas, kol pasidaro tirštas sirupas. Ruošiama juoda koncentruota kava. Proporcija maždaug tokia: 250 g maltos kavos, 2 l vandens. Kava sumaišoma su sirupu ir ši esencija išpilstoma į gerai išplautus butelius; uždaroma hermetiškai.

Kava žmogui žinoma nuo neatmenamų laikų

Kitas būdas. 1l verdančio vandens 15 min. verdama 150 g maltos kavos. Nukaitus nuo ugnies, suberiama 400 g miltinio cukraus, kruopščiai išmaišoma, perkošiama ir išpilstoma butelius.

Esencija išsilaiko gana ilgai. Kavos gėrimui paruošti pakanka 1-2 šaukštelių esencijos, išmaišytos puoduke karšto vandens arba pieno.

Šaltas kavos užpilas. Kavos malinys užpilamas šaltu virintu vandeniu ir laikomas vieną parą. Proporcija: 100 g maltos kavos stiklinei vandens. Paskui užpilas iškošiamas ir laikomas sandariai uždarytame inde.

Brazilijoje kava auginama 17 iš 21 valstijos, bet tik 4 valstijoms tenka 98%

Kavos gėrimui paruošti užpilo pilama verdantį vandenį. Jo pilama pagal skonį, bet žiūrėkite, kad kavos koncentracija neviršytų rekomenduojamų normų.

Kavos sirupas. Sirupui paruošti imama 200 g maltos kavos ir 750 g cukraus. Iš maltos kavos pagaminama labai stipri kava — truputį daugiau kaip pusė litro. Truputyje vandens ištirpinamas cukrus, tas sirupas supilamas kavą ir vėl užkaičiama ant ugnies. Ar sirupas geras, galima patikrinti jo lašą įlašinus į šalto vandens stiklinę. Jei lašas, krisdamas vandenį, neišsileidžia, sirupas gatavas. Tirpalas atšaldomas ir išpilstomas butelius. Kavos sirupą malonu gerti su šaltu vandeniu, kai karšta.

Kava ir arbata skirtingai veikia odą

Po pietų malonu išgerti puoduką karštos kavos, o karštą saulėtą dieną, kai kankina troškulys, labai malonūs šalti kavos gėrimai. Jiems paruošti paprastai reikia mažai laiko, ypač jei turime pagamintos kavos esencijos arba tirpiosios kavos.

Patiko? Pasidalink

Frezijų ligos: Kekerinis puvinys, Heterosporiozė, Bakterinės rauplės

Augant frezijoms, šiltnamiuose palaikyti žemą temperatūrą ir juos labai gerai vėdinti.

Nuolat šalinti sergančius augalus. Išrovus augalus, žemę dezinfekuoti kalkių pienu arba ją iškasti. Vegetacijos metu purkšti fungicidais.

Iškastus gumbasvogūnius reikia tuoj beicuoti.

Kekerinis puvinys (sukėlėjas Botrytis cinerea Pers. f. gladioli). Pažeisti lapai ir stiebai iš pradžių būna dėmėti, vėliau visai nudžiūva. Dėmės pilkšvai rausvos. Pūva stiebo kaklelis ir gumbasvogūniai. Priešingai negu fuzariozė, ši liga smarkiau plinta žemoje temperatūroje. Dėmės atsiranda ir stiebo kaklelis pradeda pūti daugiausia 12-19 °C temperatūroje, o gumbai pūva 2-7°C temperatūroje. Jeigu oro temperatūra aukštesnė kaip 21 °C ir oras sausas, grybelis žūva. Tokioje dirvos temperatūroje jis gali išsilaikyti, nes čia drėgna.

Manoma, kad ši liga ne taip plinta, kai gumbasvogūniai palaikomi 30 °C temperatūroje. Mat, jie apsitraukia plėvele, pro kurią sporos neprasiskverbia į gumbasvogūnį.

Paprastasis kekerinis puvinys (sukėlėjas Botrytis cinerea Pers.). Ant lapų ir stiebų atsiranda pilkšvai rudos dėmės, vėliau pradeda pūti ne tik šie organai, bet ir žiedai. Šaltoje drėgnoje aplinkoje ši liga plinta greitai, todėl, pastebėjus pirmuosius ligos požymius, reikia kurį laiką augalų nelaistyti ir gerai vėdinti šiltnamius. Nuo šios ligos efektyvūs vario ir nelabai efektyvūs aukščiau nurodyti sisteminiai fungicidai: benlatas, fundazolas.

Sklerozinis (sausasis) puvinys (sukėlėjas Sclerotinia glgdioli (Mass.) Drayb.). Augalai gelsta ir auga labai lėtai. Pūva šaknys ir stiebai prie pagrindo. Pažeistose vietose galima įžiūrėti juosvus grybo skleročius. Ant gumbasvogūnių atsiranda apvalios raudonai rudos dėmės; jos laipsniškai plečiasi, įdumba ir kietėja. Augalai užsikrečia per dirvą.

Kardelių kietasis puvinys (Septoria gladiolii Pass.). Gumbasvogūniai pažeidžiami panašiai kaip ir užsikrėtus sausuoju puviniu. Ant lapų pasirodo rausvai rudos dėmės. Dėmių viduje galima įžiūrėti juosvus grūdelius — sukėlėjo piknidžius. Iš jų išbyra sporos, kurios platina ligą. Liga daugiausia plinta per dirvą.

Heterosporiozė (Heterosporum gracile Wallr.). Ant lapų atsiranda geltonos, vėliau juoduojančios dėmės. Ši liga daugiausia plinta drėgnoje dirvoje arba kai trūksta joje fosforo ir kalcio. Augalus galima purkšti vario preparatais.

Be to, įvairios frezijų ligos plinta dėl blogos dirvožemio struktūros bei netinkamo tręšimo, ypač kenkia per didelis azoto kiekis (G. F. C. Wheeler, 1963).

Bakterinės rauplės (Pseudomonas marginata). Pirmiausia sudžiūva jauni lapai, o vėliau ir visas augalas. Ant gumbasvogūnių atsiranda įdubusios rudokos blizgančios dėmės. Liga labai greitai plinta, kai gumbasvogūniai laikomi drėgnoje aplinkoje.

Apsauga. Kovojant su frezijų ligomis ir kenkėjais, svarbiausia yra profilaktinės priemonės, nes kova, pasireiškus invazijai, tik iš dalies efektyvi. Be to, labai dažnai augalai nukenčia ne nuo vieno parazito, o nuo keleto. Todėl augintojai I profilaktines frezijų apsaugos priemones turi žiūrėti kaip į būtiną sudėtinę šios kultūros auginimo grandį.

Patiko? Pasidalink