Benjamino fikusas (Ficus Benjamina)

Benjamino fikusas yra populiarus augalas, nes jis auga elegantiškai ir yra tolerantiškas prastoms augimo sąlygoms. Tačiau jis nemėgsta staigių šviesos pokyčių. Jei staiga pasikeičia apšvietimo sąlygos, lapai gali pradėti pernelyg kristi. Tačiau kai augalas pripras prie naujų apšvietimo sąlygų, ilgainiui jis nusistos.

Benjaminui priklausantis fikusas turi grakščiai nusvyrančias šakas su blizgančiais lapais. Lapai yra ovalo formos su smailiu galu, o jauni lapai yra šviesiai žali ir šiek tiek banguoti, o vyresni lapai yra žali ir lygūs. Medžio žievė šviesiai pilka ir lygi, bet jaunų šakų žievė ruda.

Kambariuose auginami mažalapiai fikusai gali pasiekti 1,5-2 metrų aukštį, tačiau natūralioje aplinkoje gali užaugti kur kas didesni – vidutiniškai 7-9 metrų aukščio. Ficus Benjamina yra augalas, kilęs iš Azijos ir Australijos. Natūralioje aplinkoje jis sunokina mažus vaisius, kuriuos mėgsta kai kurie paukščiai.

Kad jūsų fikusas augtų sveikas ir stiprus, geriausia jį apšviesti 4-6 valandas ryškių, netiesioginių saulės spindulių per dieną, kas 1-2 savaites pasukti, kad gautų tolygiai šviesą.

Renkantis Benjamino fikuso dirvožemio rūšį, nėra ypač svarbu, kurį iš jų naudosite, kol jis gerai nusausina. Jei persodinate augalą, naudokite dirvą, kurioje yra perlito, smėlio ir vermikulito, kad pagerintumėte drenažą. Be to, svarbu patikrinti, ar dirvožemio pH yra 6–7, nes tai leis augalui pasisavinti visas jam reikalingas maistines medžiagas.

Svarbu augalus laistyti tolygiai, kad nenukristų lapai ir nesupūtų šaknys. Augalai natūralioje aplinkoje dažniausiai lapus numeta prasidėjus sausringam sezonui, todėl yra jautrūs drėgmės pokyčiams. Norėdami to išvengti, laikykitės nuoseklaus laistymo grafiko.

Idealus fikusų temperatūros diapazonas yra 18 laipsnių naktį ir 22 laipsnių dieną. Reikėtų vengti intensyvių oro kondicionierių, nes dėl jų temperatūra patalpose gali nukristi žemiau 17 laipsnių ribos, o tai kenkia medžiui.

Mažalapis fikusas yra atogrąžų augalas, mėgstantis aukštą drėgmės lygį. Dėl mažos drėgmės lapai gali išdžiūti ir nudžiūti. Kad taip neatsitiktų, galite naudoti drėkintuvą, kad reguliuotumėte drėgmės lygį namuose, arba išlaikyti drėgną dirvą aplink medžio pagrindą ir retkarčiais purkšti lapus.

Tręšimas yra svarbus procesas augalams, kuriems reikia daug maistinių medžiagų. Fikusai yra greitai augantys augalai, todėl pavasarį ir vasarą naudinga juos tręšti kas mėnesį, o rudenį ir žiemą – kartą per du mėnesius. Jei jūsų augalas praranda lapus, nors jo apšvietimas, temperatūra, drėgmė ir trąšų lygis yra idealūs, pabandykite papildyti augalą magniu ir manganu ir pažiūrėkite, ar tai padeda.

Ficus Benjamina reikia genėti, jei jis liečia lubas arba jei norite jas sumažinti ar formuoti. Geriausias laikas genėti, kai augalas aktyviai neauga. Dauguma fikusų aktyviai auga pavasarį ir vasarą, o rudenį augimas sulėtėja. Žiemą augalas jau miega ir mažiau pažeidžiamas genėjimo. Nupjaukite negyvas šakas ir nupjaukite negyvus lapus, kad išvengtumėte ligų ar grybelinių infekcijų plitimo. Genėti galima bet kuriuo metų laiku sterilizuotomis aštriomis genėjimo žirklėmis.

Ficus Benjamin dauginimas gali būti lengvai pasiekiamas auginiais, kuriems nereikia įsišaknijimo hormono. Pavasaris – tinkamiausias metas kirsti, nes sąlygos palankesnės šilumai ir drėgmei. Fikusai retai auginami iš sėklų, o dauguma kambarinių augalų neduos vaisių ar sėklų.

Fikuso persodinimo reikalavimai taip pat priklauso nuo to, kaip auginate augalą. Jie gali būti auginami kaip įprasti kambariniai augalai ir net bonsai. Daugeliu atvejų augalą reikia persodinti kasmet. Ankstyvą pavasarį mažalapį fikusą turėtumėte perkelti į naują vazoną, nesvarbu, ar tai naujas augalas, ar persodintas jau esamas augalas.

Jei pastebėjote, kad jūsų fikuso lapai nukrenta ir negalite paaiškinti, kodėl, tai greičiausiai dėl vieno iš daugelio įprastų kenkėjų. Tai apima vabzdžius, tokius kaip amarai, voratinklinės erkės ir žvyneliai. Norėdami apsaugoti fikusą nuo pažeidimų, kiekvienam kenkėjui galite naudoti insekticidinį muilą ar kitas natūralias priemones.

Viena iš labiausiai paplitusių problemų, susijusių su fikusais, yra ta, kad jie yra labai jautrūs šaknų puvimui, o tai gali būti rimta problema, nes gali nužudyti augalą. Kita dažna bėda – mažalapis fikusas dažnai užsikrečia skydinėmis kirmėlėmis, dėl kurių gali pageltonuoti ir nukristi augalo lapai.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų, susijusių su neatsargiais Benjamino fikuso medžiais, yra defoliacija arba lapų slinkimas. Tai gali sukelti įvairūs įtempiai, pvz., kai medis perkeliamas į naują vazoną ar vietą, taip pat dėl ​​azoto trūkumo dirvožemyje, per daug ar per mažai laistymo arba dėl prasto apšvietimo.

Šaknų puvinys yra dažna problema augalams, kurie ilgą laiką laikomi drėgnoje arba užmirkusioje dirvoje. Šaknų puvinio simptomai yra šie: greitas lapų pageltimas, geltonai arba rudai besiskleidžiančios lapų dalys, sulėtėjęs augimas ir pūvantis rudas pagrindas. Norėdami patikrinti, ar nėra puvinio, išimkite augalą iš vazono ir apžiūrėkite šaknis žemiau dirvožemio linijos. Jei šaknys geltonos, augalas sveikas, o jei jos rudos ir purios, augalas kenčia nuo šaknų puvinio, todėl reikia nedelsiant imtis veiksmų.

Apatinių lapų pageltimas yra aiškus perlaistymo požymis, kurį dažniausiai sukelia nepakankamas apšvietimas. Nors fikusai gali gerai augti pavėsyje, laistymą reikia sumažinti, kad būtų išvengta šaknų puvimo. Daugelis žmonių nesuvokia, kad augalų šaknų sistemoms reikia deguonies, o laistant dirvą oras keliauja aukštyn ir iš vazono mišinio. Dėl šio deguonies trūkumo šaknys galiausiai sukelia jų irimą. Tačiau kai kuriais atvejais apatiniai pageltę lapai gali atsirasti dėl dehidratacijos ir ilgalaikio dirvožemio išdžiūvimo, kurį paprastai sukelia aukšta temperatūra arba saulės spinduliai.

Kokie yra patarimai, kaip prižiūrėti Benjamino Ficus? Prižiūrėti fikusą nėra sunku, jei jam duodama pakankamai šviesos ir vandens. Mažalapį fikusą lengva prižiūrėti, nes jam nereikia daug šviesos, todėl puikiai tinka auginti patalpose.

Kaip greitai auga Ficus Benjamina? Ficus Benjamina auga greitai, kasmet pasiekia 30-50 centimetrų aukštį. Todėl svarbu stebėti, ar jį reikia persodinti ir genėti.

Mažalapius fikusus rekomenduojama laistyti, kai viršutinis žemės centimetras išdžiūvo. Vandens kiekis turi būti toks, kad vandens perteklius nutekėtų per drenažo angas puodo apačioje. Kaip dažnai laistyti mažalapį fikusą?

Kokios šviesos reikia, kad Benjamino fikusas geriausiai augtų?

Norint pagerinti jų išvaizdą, fikusus patartina genėti. Nudžiūvusias ar ligotas šakas reikia pašalinti, o ilgas, išaugančias iš formos, patrumpinti.

Kokiomis ligomis serga Benjamino fikusas? Augalas yra jautrus įvairioms ligoms, tokioms kaip šaknų puvinys, lapų dėmėtumas ir miltligė. Svarbu atkreipti dėmesį į šių ligų požymius ir anksti juos gydyti.

Kokia yra ideali temperatūra Ficus Benjamina augalui? Ideali temperatūra Ficus Benjamina augalui yra 18-24 laipsniai Celsijaus. Nors augalas gali atlaikyti žemesnę temperatūrą, jo negalima laikyti žemesnėje nei 10 laipsnių temperatūroje, kad būtų išvengta galimos žalos.

Ar fikusą galima dauginti pjaunant? Taip, fikusą galima dauginti pjaustant. Geriausias laikas auginiams skinti yra pavasarį arba vasarą, kai augalas aktyviai auga. Kad auginys įsišaknytų, jis turi būti įdėtas į dirvą ir gausiai apšviestas bei laistomas.

Kokios galimos priežastys, kodėl fikuso augalo lapai gali nukristi? Viena iš galimų fikuso augalų lapų kritimo priežasčių yra augimo sąlygų pokyčiai, pvz., Nepakankamas apšvietimas arba užmirkęs dirvožemis. Įsitikinkite, kad puode yra drenažo anga, o žemė laisvai nuteka, kad neužmirktų. Kita galima mažalapių fikusų lapų kritimo priežastis – permaitinimas; šaltuoju metų laiku augimas minimalus, todėl augalo šerti nereikia.

Kodėl nukrenta apatiniai fikuso lapai? Augalui bręstant dažnai nukrenta apatiniai lapai. Norėdami paskatinti naują augimą ir padaryti augalą vešlesnį, vegetacijos pradžioje nupjaukite stiebą iki norimo aukščio. Po pjūvio vieta atsiras naujas augimas.

Dažniausia fikuso augalo lapų kraštų pageltimo priežastis yra maistinių medžiagų trūkumas. Tai galima ištaisyti tręšiant augalą kas mėnesį vegetacijos metu, naudojant vandenyje tirpias, subalansuotas trąšas. Tačiau augalo nereikėtų tręšti šaltuoju periodu. Kodėl lapų kraštai pagelsta?

Patiko? Pasidalink

Frezijų ligos: Kekerinis puvinys, Heterosporiozė, Bakterinės rauplės

Augant frezijoms, šiltnamiuose palaikyti žemą temperatūrą ir juos labai gerai vėdinti.

Nuolat šalinti sergančius augalus. Išrovus augalus, žemę dezinfekuoti kalkių pienu arba ją iškasti. Vegetacijos metu purkšti fungicidais.

Iškastus gumbasvogūnius reikia tuoj beicuoti.

Kekerinis puvinys (sukėlėjas Botrytis cinerea Pers. f. gladioli). Pažeisti lapai ir stiebai iš pradžių būna dėmėti, vėliau visai nudžiūva. Dėmės pilkšvai rausvos. Pūva stiebo kaklelis ir gumbasvogūniai. Priešingai negu fuzariozė, ši liga smarkiau plinta žemoje temperatūroje. Dėmės atsiranda ir stiebo kaklelis pradeda pūti daugiausia 12-19 °C temperatūroje, o gumbai pūva 2-7°C temperatūroje. Jeigu oro temperatūra aukštesnė kaip 21 °C ir oras sausas, grybelis žūva. Tokioje dirvos temperatūroje jis gali išsilaikyti, nes čia drėgna.

Manoma, kad ši liga ne taip plinta, kai gumbasvogūniai palaikomi 30 °C temperatūroje. Mat, jie apsitraukia plėvele, pro kurią sporos neprasiskverbia į gumbasvogūnį.

Paprastasis kekerinis puvinys (sukėlėjas Botrytis cinerea Pers.). Ant lapų ir stiebų atsiranda pilkšvai rudos dėmės, vėliau pradeda pūti ne tik šie organai, bet ir žiedai. Šaltoje drėgnoje aplinkoje ši liga plinta greitai, todėl, pastebėjus pirmuosius ligos požymius, reikia kurį laiką augalų nelaistyti ir gerai vėdinti šiltnamius. Nuo šios ligos efektyvūs vario ir nelabai efektyvūs aukščiau nurodyti sisteminiai fungicidai: benlatas, fundazolas.

Sklerozinis (sausasis) puvinys (sukėlėjas Sclerotinia glgdioli (Mass.) Drayb.). Augalai gelsta ir auga labai lėtai. Pūva šaknys ir stiebai prie pagrindo. Pažeistose vietose galima įžiūrėti juosvus grybo skleročius. Ant gumbasvogūnių atsiranda apvalios raudonai rudos dėmės; jos laipsniškai plečiasi, įdumba ir kietėja. Augalai užsikrečia per dirvą.

Kardelių kietasis puvinys (Septoria gladiolii Pass.). Gumbasvogūniai pažeidžiami panašiai kaip ir užsikrėtus sausuoju puviniu. Ant lapų pasirodo rausvai rudos dėmės. Dėmių viduje galima įžiūrėti juosvus grūdelius — sukėlėjo piknidžius. Iš jų išbyra sporos, kurios platina ligą. Liga daugiausia plinta per dirvą.

Heterosporiozė (Heterosporum gracile Wallr.). Ant lapų atsiranda geltonos, vėliau juoduojančios dėmės. Ši liga daugiausia plinta drėgnoje dirvoje arba kai trūksta joje fosforo ir kalcio. Augalus galima purkšti vario preparatais.

Be to, įvairios frezijų ligos plinta dėl blogos dirvožemio struktūros bei netinkamo tręšimo, ypač kenkia per didelis azoto kiekis (G. F. C. Wheeler, 1963).

Bakterinės rauplės (Pseudomonas marginata). Pirmiausia sudžiūva jauni lapai, o vėliau ir visas augalas. Ant gumbasvogūnių atsiranda įdubusios rudokos blizgančios dėmės. Liga labai greitai plinta, kai gumbasvogūniai laikomi drėgnoje aplinkoje.

Apsauga. Kovojant su frezijų ligomis ir kenkėjais, svarbiausia yra profilaktinės priemonės, nes kova, pasireiškus invazijai, tik iš dalies efektyvi. Be to, labai dažnai augalai nukenčia ne nuo vieno parazito, o nuo keleto. Todėl augintojai I profilaktines frezijų apsaugos priemones turi žiūrėti kaip į būtiną sudėtinę šios kultūros auginimo grandį.

Patiko? Pasidalink

Frezijų grybinės ligos, ligos sukėlėjai, apsaugos priemonės

Fluoridų toksikozė. Frezijų įvairias anomalijas gali sukelti fluoro vandenilio dujos. Nustatyta, kad net nuo labai mažų fluoro koncentracijų (6 dalelės fluoro 1 mln. oro dalelių) frezijos blogai auga, lapuose pradeda ryškėti nekrozės požymiai. Pasirodo, kad fluoras skatina nekrozės viruso plitimą. Daug kur nurodoma, kad superfosfatas nelabai tinka frezijoms, nes jame yra iki 1% fluoro vandenilio. Mes tręšėme frezijas superfosfatu, tačiau būdingo toksikozės fluoridais požymio lapų viršūnių džiūvimo — nepastebėjome. Nuo didesnio fluoro vandenilio kiekio žiedai deformuojasi ir nepražysta.

H. Voltingas (1972) nurodo, kad fluorui labai jautrios Golden Melody, Ballerina, Pimpernel, Sonata, Apollo, Golden Yeliow ir Rose-Marie frezijų veislės, nelabai jautrios Blauwe Wimpel, White Swan, Royal Blue.

Gumbasvogūnių pupacijos. Ilgą laiką frezijų augintojai susidurdavo su viena gana didele kliūtimi. Pasodinti gumbasvogūniai 3-6 mėnesius išbūdavo dirvoje nedygę, po to normaliai augdavo. Su šiuo reiškiniu mums teko susidurti, auginant gumbasvogūnius-valkučius. Pasodinti gruodžio mėn. jie sudygo tiktai kitų metų birželyje, o žydėjo tuoj po Naujųjų metų. Taigi iki žydėjimo praėjo 13 mėnesių (visais auginimo periodais buvo daugiau kaip 15 mėnesių). Tuo tarpu visais kitais atvejais gruodžio mėn. pasodinti žydėdavo kovo—balandžio mėn., o būdavo iškasami birželio mėn., t. y. praėjus 6 mėn. Taip atsitiko dėl to, kad vaikučius prieš sodinimą per ilgai (6 savaites vietoj 3) laikėme 10-13 °C temperatūroje. Toks reiškinys vadinamas gumbasvogūnių pupacijomis. Gumbasvogūniai nedygsta ne dėl to, kad jie yra ramybės būklėje. Jie leidžia šaknis ir virš jų auga nauji gumbasvogūniai, tačiau kiti augimo taškai būna ramybės būklėje. Šie vegetuoti pradeda tiktai tada, kai išauga ir subręsta naujas gumbasvogūnis.

Kaip buvo rašyta, frezijos yra kilusios iš Pietų Afrikos, kur tuo metu, kai gumbasvogūniai esti ramybės būklėje, būna sausros ir labai karšta. Jų augimo metas sutampa su vėsiu drėgnu periodu. Frezijos prisitaikė prie šių klimatinių sąlygų, todėl, visai pakeitus jas, augimas sutrinka.

Pupacijos visuomet pasireiškia tada, kai gumbasvogūniai ramybės periode ilgesnį laiką išbūna 6-15°C temperatūroje.

LIGOS

Grybinės ligos

Frezijų fuzariozė (sukėlėjas Fusarium oxysporum f. gladioli (Mass) Snayder et Hansen).

Ligos sukėlėjas plinta per dirvą, pirmiausia pažeisdamas šaknis, vėliau gumbasvogūnius. Ant gumbasvogūnių atsiranda daug rudų dėmių, jie suminkštėja, o vėliau sudžiūva, t. y. susidaro mumijos. Lapai nustoja augti arba išlinksta į tą pusę, kur jau gumbasvogūnis pradėjęs pūti. Pirmiausia pagelsta jauni lapai, o ant žiedynkočių atsiranda rudi dryžiai.

Ši liga padaro daug žalos, ypač kai frezijos auga aukštesnėje kaip 20 °C temperatūroje blogai vėdinamuose šiltnamiuose.

Apsaugos priemonės. Jeigu frezijos auginamos žemių mišiniuose, tai prieš sodinant būtina juos dezinfekuoti karštais garais, karbationu (vapamu), formalinu. Ypač svarbu gerai dezinfekuoti dirvą, jeigu frezijos toje pačioje žemėje auga ne pirmą kartą. Mat, dauguma grybinių ligų sukėlėjų dirvoje išsilaiko iki 5 metų, o Fusarium genties net iki 10 metų.

Patiko? Pasidalink