KADA IR KAIP ATSIRADO UPĖS IR JŪROS?

KADA IR KAIP ATSIRADO UPĖS IR JŪROS?

Pro tokiu būdu atsiradusius plyšius ir skyles išsiverždavo ugnikalniai, be abejo, galingesni, negu mūsų dienomis. Magma dažnai pramušdavo kai kurias plutos dalis, ir lava užliedavo didelius plotus, sudarydama aukštumas. O kitose vietose pluta įdubdavo, ir atsirasdavo daubos. Visą žemę gaubė atmosfera iš vėstančios lavos išskiriamų dujų. Be abejo, šioje atmosferoje buvo labai daug vandens garų.

Vėstant žemės plutai, vandens garai atmosferoje pradėjo skystėti ir kristi I Žemę lietaus pavidalu. Tačiau tuo metu vanduo neilgai viešėjo Žemės paviršiuje. Atsidurdamas karštame paviršiuje, jis užvirdavo, vėl virsdavo garais ir išgaruodavo į atmosferą.

Šis be paliovos pasikartojantis procesas padėjo vėsti žemės plutai. Jai vis vėstant, vanduo galėjo,telktis žemės plutos įdubimuose.

Taip atsirado pirmieji vandenynai ir jūros.

Vandenys, patekę į žemyną, subėgdavo į žemesnes vietas — į pirmųjų jūrų rezervuarus. Čia jie išgaruodavo, o judančios oro masės juos nunešdavo į žemyną, kur jie iškrisdavo lietaus pavidalu. Iš žemynų į jūras tekantieji vandenys išgraužė sau vagas, ir tuo būdu atsirado pirmosios upės. Dar karšti vandenys grauždavo ir paplaudavo uolienas, nusinešdavo smėlį ir dumblą. Smėlis nugrimzdavo upių žiotyse, o jūrų dugne nusėsdavo smulkesnės dalelės, iš kurių ilgainiui atsirado nuosėdų sluoksniai.

Žemės pluta susidarė, vėstant Žemės paviršiui. Tačiau ji atsirado ne iš karto. Magmai ir joje esančios dujos iš pradžių vis susprogdindavo ploną žemės plutą.

Patiko? Pasidalink

KAS YRA KORALŲ RIFAS?

KAS YRA KORALŲ RIFAS?

Mes visi žinome, kad iš koralų gaminami juvelyriniai dirbiniai: sagės, karoliai, auskarai… O, gal būt, šie gražūs akmenėliai gaunami povandeninėse koralų salose?

Abiem atvejais kalbama apie koralą, tiktai pirmuoju — apie labai retą ir vertingą tauriojo koralo rūšį, o antruoju — apie šiltose jūrose paplitusį koralą, kuris milžiniškai išsišakoja, sudarydamas pavojingus rifus.

Ir vienu, ir kitu atveju čia kalbama apie įvairias mažųjų gyvūnų — polipų kalkiniais griaučiais rūšis. Šie gyvūnai dauginasi taip, kad iš kiekvieno individo išauga naujas, kaip pumpuras ant augalo. Senasis individas miršta, iš jo lieka kalkiniai griaučiai, ant kurių naujas koralas stato naujus griaučius. Akmeningi koralai — madreporos, iš kurių atsiranda rifai, — šakojasi tūkstančius metų, sudarydami milžiniškas kalkines mases. Jie gyvena kolonijomis, kurios neretai susideda iš milijardų individų. Kolonija gana greitai auga į viršų ir plotį. Pavyzdžiui, ant laivo, nuskendusio Persų įlankoje, per dvidešimt mėnesių priaugo pusmetris koralų.

Koralai veisiasi daugiausia atogrąžų jūrose. Jie apsigyvena dugne arti salų arba didelėse seklumose, pasirenka skaidrų ir šiltą vandenį. Koralai tegali gyventi ne giliau kaip 50 metrų. Jūrose ir vandenynuose koralų rifai užima 28 milijonų kvadratinių kilometrų plotą.

Kietos kalkių uolos, atsiradusios iš koralinių griaučių, labai didelė kliūtis laivams šiltose jūrose. Vargas laivui, užplaukusiam ant klastingo koralų rifo: laivo dugnas pramušamas. Laivas daug lengviau gali nuslinkti nuo slidžių povandeninių uolų, apaugusių dumbliais.

Koralų rifai dažnai virsta vandenynų salomis. Užsiveisę povandeninėje seklumoje, koralai pradeda statyti savo koloniją ir kyla vis aukščiau, ligi paties jūros paviršiaus. Tada bangos ją sugriauna. Griaučių nuolaužos užpila visą laisvą rifo paviršiuje plotą ir įdubimus. Kolonija visą laiką kyla į viršų. Atsiranda milžiniška koralų kalcito masė. Jeigu vėliau dėl procesų, vykstančių Žemės viduje, jūros dugnas pakils, tai viršutinė rifo dalis pasirodys virš jūros paviršiaus. Praėjus kuriam laikui, ant jos atsiras dirvožemis ir augmenija.

Reikia įsidėmėti, kad koralų rifuose kuriasi ne tik koralai. Plyšiuose tarp šakų veisiasi daugybė jūros gyvūnų, pavyzdžiui, vėžiukai. Čia nemažai esti ir tam tikrų rūšių žuvų, mintančių koralais. Jų spalva tokia pat, kaip ir koralų, ir jos, kaip papūgos, turi snapus, pritaikytus laužyti kalkinius griaučius.

Didžiausi pasaulyje koralų rifai yra prie Australijos šiaurės-rytų pakrantės. Ten jie sudaro 22 000 kilometru ilgio barjerą.

Patiko? Pasidalink