Mano pirmasis persikraustymas. Kodėl 120 Eurų, sumokėtų „Vezam123“, buvo geriausia investicija Naujamiestyje
Autorė: Justė, 28 m., komunikacijos specialistė, naujakurė.
Gavus raktus nuo savo svajonių buto Naujamiestyje, mane apėmė euforija. Senas pastatas aukštomis lubomis, dideli langai… Mintyse jau dėsčiau knygas į lentynas ir laisčiau gėles ant palangės. Bet tada euforiją pakeitė šaltas realybės dušas: o kaip visus tuos daiktus čia atgabenti? Mano turtas, nors ir negausus, buvo išmėtytas per kelias vietas: dalis pas tėvus užmiestyje, dalis sename nuomojamame kambarėlyje. Scenarijus „pasikviesiu draugus“ subliuško akimirksniu, prisiminus, kad mano naujasis butas – ketvirtame aukšte be lifto, o didžiausias draugų turtas – „CityBee“ kortelė.
Pradėjau ieškoti internete. Baiminausi, kad perkraustymo paslaugos kainuos kosminius pinigus, ypač tokiam nedideliam kiekiui daiktų. Po kelių skambučių įvairioms įmonėms, kur man miglotai žadėjo „paskaičiuoti vietoje“, pataikiau į „Vezam123“ puslapį. Man patiko aiškiai nurodyti įkainiai. Surizikavau ir paskambinau. Buvau maloniai nustebinta. Vaikinas kitame gale kantriai išklausinėjo, ką ir iš kur reikia paimti, ir iškart pasiūlė sprendimą: „Jums pilnai užteks vieno mūsų specialisto ir nedidelio mikroautobuso. Manau, tilpsime į tris valandas su visais paėmimais ir užnešimu.“ Preliminari kaina? Apie 120 eurų. Tai buvo mažiau, nei tikėjausi.
Sutartą dieną prie senojo buto privažiavo „Vezam123“ automobilis. Specialistas, vardu Mantas, buvo ne tik stiprus, bet ir neįtikėtinai sumanus. Jis apžiūrėjo mano daiktus ir per kelias minutes mintyse susidėliojo planą. Mano išardoma lova, rašomasis stalas ir keliolika dėžių jo rankose atrodė tarsi plunksnos. Stebėjau, kaip jis vienas, naudodamas specialius diržus, saugiai nuleido laiptais mano senovinį veidrodį, kurį bijojau net nupūsti. Kiekvienas judesys buvo apgalvotas. Jis buvo tikras savo srities profesionalas, o ne tiesiog „vyrukas, nešiojantis daiktus“.
Didžiausias iššūkis laukė Naujamiestyje. Siaura, stati laiptinė. Bet Mantas, pasitelkęs geometrijos ir fizikos dėsnius, kurių aš tikrai nesupratau, užnešė visus baldus nesubraižęs nei sienų, nei pačių daiktų. Visas procesas nuo pirmo daikto paėmimo iki paskutinės dėžės pastatymo naujuose namuose užtruko lygiai 2 valandas ir 45 minutes.
Kai jis išrašė sąskaitą, aš sumokėjau su šypsena. Tie 120 eurų buvo geriausia mano pastarojo meto investicija. Pagalvojau, kiek man tai būtų kainavę kitu atveju: kuro išlaidos, automobilio nuoma, sugaištas visas savaitgalis, nugaros skausmas ir, greičiausiai, apdaužytas veidrodis. Vietoj to aš gavau greitą, profesionalų ir stebėtinai nebrangų sprendimą. Dabar, sėdėdama savo jaukioje svetainėje Naujamiestyje, galiu drąsiai patarti visiems pirmą kartą kraustantis: neaukokite savo laiko ir nervų. Leiskite profesionalams daryti tai, ką jie moka geriausiai.
