Variklis gali sukti arba užpakalinius, arba priekinius automobilio ratus. Ir pats variklis lengvajame, automobilyje gali būti priekyje arba užpakalyje, Sunkvežimiuose jis dažniausiai įrengiamas po vairuotojo kabina, o autobuse jį rasime vidurinėje dalyje po grindimis, ant kurių stovi keleiviai arba būna įrengtos sėdynės.
Nepriklausomai nuo to, kurioje automobilio dalyje patalpintas variklis ir kurie ratai yra varantieji (priekiniai ar užpakaliniai), variklio sukimo momentą varantiesiems ratams perduoda analogiški transmisijos mazgai ir mechanizmai įrengti tam tikra eile. Svarbiausi bet kurio automobilio transmisijos mazgai yra sankaba, pavarų dėžė, kardaninė pavarų, pagrindinė pavara, diferencialas ir ratų pusašiai.
Kiekvienas žino, kad tarybinis „Zaporožietis” turi varikli užpakalyje, jo ir varantieji ratai yra užpakaliniai. Analogiška konstrukcija čekų „Škodos”, lenkų „Polski Fiat 126p”, ir daugiau kaip 15 milijonų važinėjančių visame pasaulyje „Volkswagenų”, vadinamų „vabalais”.
Užpakalinėje dalyje variklis talpinamas dažniausiai mažuose dabar superkamuose mašinose, kadangi tokia transmisijos konstrukcija yra pigesnė ir užima žymiai mažiau vietos. Visi transmisijos mazgai yra išdėstyti vienas šalia kito. Nebereikia net tradicinio kardaninio veleno, kadangi pavarų dėžė įrengta prie pat pagrindinės pavaros ir dažnai sudaro vientisą pavaros bloką.
Dabar dažnai variklis įrengiamas automobilio priekyje, o varantieji ratai irgi priekiniai. Automobiliai su priekiniais varančiaisiais ratais palyginus su klasikinės komponuotės automobiliais stabilesni slidžiame kelyje, mažiau slidinėja, paklusnesni posūkiuose, komfortiškesni, paprastesnė jų kėbulo bei užpakalinio tilto konstrukcija. Čia variklį ir visus priekinės pavaros agregatus galima sujungti į vieną lengvai nuimamą bloką.
Įrengus automobilyje kompaktišką pavaros bloką, nebereikalinga kardaninė pavara, gremėzdiškas ir sudėtingas užpakalinis varantysis tiltas. Supaprastėja kėbulo konstrukcija, padaugėja vietos salonui.
Tokios konstrukcijos automobiliai buvo gaminami VDR „Trabant ir Vartburg, Lenkijoje — „Sirena 105″, Jugoslavijoje — „Zastava 101″, Rumunijoje — „Dacia 1300″ ir kt. Prancūzų įvairių modelių „Citroenai” ir ,Renaultai”, VFR „Volkswagen Golf” gaminami su priekiniais varančiaisiais ratais.
Šiuo metu Amerikoje auto labiausiai paplitęs toks variklio ir transmisijos agregatų išdėstymas, kai variklis įrengtas lengvojo automobilio priekyje, o varantieji ratai yra užpakaliniai. Tokie automobiliai vadinami klasikinės komponuotės.
Iki šių dienų daugiausia gaminama šios komponuotės automobilių, kadangi pagal tokią schemą paprasčiausia išdėstyti vieną paskui kitą visus transmisijos mazgus. Klasikinę agregatų išdėstymo schemą dažniausiai turi ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkvežimiai, autobusai, specialios mašinos.
Kaip matome gaminami automobiliai pagal variklio patalpinimo vietą ir varančiuosius ratus gali, būti trijų komponuočių. Kiekviena jų turi ir savo privalumų ir neigiamų pusių. Todėl pasakyti kuri geriausia, sunku.
Pasisemta idėjų iš kolegų, kurie rašo apie padangas taip pat jie teikia automobiliu supirkimas vilniuje ir ne tik paslaugas.
Ar galės automobilis važiuoti be vairuotojo, ar pakeis žmogų automatas?