KADA IR KAIP ATSIRADO UPĖS IR JŪROS?
Pro tokiu būdu atsiradusius plyšius ir skyles išsiverždavo ugnikalniai, be abejo, galingesni, negu mūsų dienomis. Magma dažnai pramušdavo kai kurias plutos dalis, ir lava užliedavo didelius plotus, sudarydama aukštumas. O kitose vietose pluta įdubdavo, ir atsirasdavo daubos. Visą žemę gaubė atmosfera iš vėstančios lavos išskiriamų dujų. Be abejo, šioje atmosferoje buvo labai daug vandens garų.
Vėstant žemės plutai, vandens garai atmosferoje pradėjo skystėti ir kristi I Žemę lietaus pavidalu. Tačiau tuo metu vanduo neilgai viešėjo Žemės paviršiuje. Atsidurdamas karštame paviršiuje, jis užvirdavo, vėl virsdavo garais ir išgaruodavo į atmosferą.
Šis be paliovos pasikartojantis procesas padėjo vėsti žemės plutai. Jai vis vėstant, vanduo galėjo,telktis žemės plutos įdubimuose.
Taip atsirado pirmieji vandenynai ir jūros.
Vandenys, patekę į žemyną, subėgdavo į žemesnes vietas — į pirmųjų jūrų rezervuarus. Čia jie išgaruodavo, o judančios oro masės juos nunešdavo į žemyną, kur jie iškrisdavo lietaus pavidalu. Iš žemynų į jūras tekantieji vandenys išgraužė sau vagas, ir tuo būdu atsirado pirmosios upės. Dar karšti vandenys grauždavo ir paplaudavo uolienas, nusinešdavo smėlį ir dumblą. Smėlis nugrimzdavo upių žiotyse, o jūrų dugne nusėsdavo smulkesnės dalelės, iš kurių ilgainiui atsirado nuosėdų sluoksniai.
Žemės pluta susidarė, vėstant Žemės paviršiui. Tačiau ji atsirado ne iš karto. Magmai ir joje esančios dujos iš pradžių vis susprogdindavo ploną žemės plutą.